Laimingas ir sėkmingas gyvenimas yra kiekvieno asmens, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, tautybės ir kitų charakteristikų, siekiamybė. Taigi, nors visi esame skirtingi ir unikalūs, tačiau turime ir bendrybių. Viena iš jų yra natūralus laimės troškimas. Atsižvelgdami į šį prigimtinį poreikį ir šiuolaikinio gyvenimo peripetijas (technologinį progresą, skaitmenizaciją, dirbtinio intelekto galimybes, žmogaus teisių ir laisvių svarbą ir pan.), vis dažniau diskutuojame apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, lankstaus darbo laiko būtinybę.

Iš tikrųjų vienas iš XXI a. iššūkių yra darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas, norint pakankamai užsidirbti ir patenkinti ne tik būtinuosius pragyvenimo poreikius, bet ir jaustis laimingam. Taigi, kokia yra laimingo gyvenimo formulė? Atsakymo ieškojau savo daktaro disertacijos tyrime.

Daugiau laiko asmeniniam gyvenimui

Laiko paskirstymo darbui ir asmeniniam gyvenimui diskusijose dažnai dominuoja nuostata (siekiamybė), kad 8 valandas per parą reikėtų skirti miegui, 8 valandas – darbui ir 8 valandas – laisvalaikiui bei kitoms sritims.

Ir iš tiesų atrodo, kad tokiu atveju pagrindinės gyvenimo sritys būtų suderintos, o asmuo turėtų būti patenkintas gyvenimu. Visgi, remiantis 2021 m. apgintos daktaro disertacijos duomenimis, kurie atspindi 2019 m. savarankiškai dirbusius Lietuvos asmenis, faktinis laiko paskirstymas šiek tiek skiriasi nuo nurodytos siekiamybės: 8 val. 11 min. per parą skiriama miegui, 5 val. 24 min. – darbui ir 10 val. 25 min. – laisvalaikiui bei kitoms asmeninio gyvenimo sritims. Šis laiko paskirstymas yra būdingas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie turi galimybę jį kontroliuoti.

Kaip matome, šiuo atveju miegui, laisvalaikiui ir kitoms asmeninio gyvenimo sritims skiriama pakankamai laiko, o darbui – mažiau, nei nurodo tradicinis darbo ir poilsio ciklas. Taigi Lietuvoje pradeda dominuoti Europos laiko paskirstymo kultūra, kai didesnis dėmesys yra skiriamas asmeniniam gyvenimui.

Dr. Viktorija Tauraitė.

Tampame pažangesni, bet mažai užsiimame savišvieta

Lietuvoje savarankiškai dirbantys asmenys mažiausiai laiko per parą skyrė mokslui / studijoms / savišvietai (28 min.), kelionėms (48 min.) ir namų priežiūrai (48 min.). Visa tai atskleidžia galbūt visuomenėje egzistuojančias problemines arba aktualias sritis. Pavyzdžiui, mokslui / studijoms / savišvietai turėtume skirti daugiau laiko, siekdami būti universaliomis asmenybėmis, besidominčiomis naujovėmis ir aktualijomis. Kita vertus, kiekvienas esame asmenybė, todėl vienas minėtą laiką mokslui / studijoms / savišvietai galime panaudoti itin produktyviai, o kitas – priešingai. Taigi laikas, skiriamas mokslui / studijoms / savišvietai, gali būti sudėtingai palyginamas tarp atskirų asmenų, nevertinant laiko turininių aspektų minėtoje srityje.

Visgi galima įžvelgti ir teigiamų aspektų: gan mažas laiko kiekis, skiriamas namų priežiūrai, gali būti susijęs su tuo, kad buityje naudojami išmanieji įrenginiai arba padeda pašaliniai asmenys. Vadinasi, dažnai stengiamės efektyviai naudoti savo brangiausią išteklių – laiką, nukreipdami jį naudingesnėms veikloms atlikti. Teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai gali būti susiję ir su keliavimo laiku (iš darbo į namus; iš namų į parduotuvę ir pan.) – geras arba tobulėjantis kelių infrastruktūros tinklas.

Vyrai siekia atsipalaiduoti ir pasirūpinti savimi, o moterys, kurstydamos namų židinį, rūpinasi šeimos finansine gerove.

Pastebima įdomių skirtumų tarp savarankiškai dirbančių asmenų. Vyrai per parą miega ilgiau nei moterys, daugiau laiko skiria kitiems fiziologiniams poreikiams (valgymui, asmeninei higienai ir pan.) tenkinti, laisvalaikiui ir kitoms asmeninio gyvenimo sritims. Moterys daugiau laiko per parą skiria darbui, namų priežiūrai ir rūpinimuisi šeima. Šie pagrindiniai laiko paskirstymo pagal turinį skirtumai iš dalies sulaužo iki šiol visuomenėje egzistuojančius gajus stereotipus: vyras – pagrindinis šeimos maitintojas, didžiausią dėmesį skiriantis darbui ir pinigams uždirbti, o moteris – šeimos židinio kurstytoja, pagrindinį dėmesį skirianti namų ūkiui.

Iš atlikto tyrimo rezultatų matyti, kad moters vaidmuo stiprėja: ji ne tik yra atsakinga už namų ūkį, šeimą, bet ir prisideda prie finansinės šeimos gerovės kūrimo, sąlygiškai daugiau laiko skirdama darbui nei vyras. O vyrų vaidmuo galbūt šiek tiek keičiasi: jie siekia ne tik uždirbti pinigų, bet ir daugiau dėmesio skiria savo organizmo poreikiams tenkinti: atsipalaiduoti (laisvalaikiu), prižiūrėti savo kūną ir pasirūpinti jo švara, savo išvaizda.

Visa tai atspindi įdomų mūsų gyvenimo periodą, kuriuo keičiasi vyro ir moters vaidmenys šeimoje pagal laiko paskirstymą. Ilgalaikėje perspektyvoje tikėtina, kad tokie pokyčiai gali būti skausmingi ir grėsmingi tiek vyrams, tiek ir moterims psichologiniu ir socialiniu aspektais. Šiuo atveju galima įžvelgti tokį pavojų: moteris prisiima vis daugiau vadinamųjų vyriškų funkcijų, o vyrai – priešingai. Įdomu, kokia visuomenė susiformuos tokiu atveju?

Laimė – kas gi tai?

Laimė dažnai suvokiama, remiantis subjektyviaisiais potyriais, emocijomis ir įsitikinimais. Moksliniu požiūriu, ją galima apibrėžti kaip pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo asmeniniu gyvenimu visumą. Kitaip sakant, jeigu asmuo jaučia pasitenkinimą darbu ir asmeniniu gyvenimu, jis yra laimingas. Visgi daktaro disertacijoje aprašomo ekspertinio interviu metu ekspertų buvo prašoma apibrėžti sąvokas laimė, laimės ekonomika. Identifikuota žinių lauko ir suvokimo stoka apie laimės ekonomiką. Pagrindinė laimės ekonomikos idėja – nematerialių tikslų (laimės) iškėlimas virš materialių tikslų (pavyzdžiui, darbo užmokesčio).

Vyrai labiau patenkinti darbu, o moterys – asmeniniu gyvenimu

Remiantis daktaro disertacijos duomenimis, Lietuvoje savarankiškai dirbantys asmenys dažniausiai patenkinti darbu, asmeniniu gyvenimu ir yra laimingi. Jie prie šio kriterijaus nurodė 9 balų reikšmę (dešimtbalėje skalėje, kur 10 reiškė, kad asmuo labai patenkintas darbu, labai patenkintas asmeniniu gyvenimu, labai laimingas). Vis dėlto pastebėtas vienas skirtumas: vyrai labiau patenkinti darbu, o moterys – asmeniniu gyvenimu.

Toks rezultatas galbūt yra susijęs su tuo, kad savarankiškai dirbančios moterys daugiau paros laiko skyrė darbui, o vyrai priešingai – asmeniniam gyvenimui. Moterų atveju: daugiau laiko buvo skiriama darbui, o mažiau – asmeniniam gyvenimui; tai galėjo turėti neigiamos įtakos pasitenkinimui darbu. Vyrų atveju rezultatas galėtų būti aiškinamas analogiškai. Taigi vyrų ir moterų pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo asmeniniu gyvenimu skirtumai yra akivaizdūs. Jie galbūt yra susiję su visuomenėje (tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime) vykstančiais pokyčiais, darančiais įtaką standartiniams vyrų ir moterų vaidmenims. Akivaizdu, kad tai negali būti vertinama nei teigiamai, nei neigiamai. Matyt, šie pokyčiai yra neišvengiami. Tik kyla klausimas: koks vyrų ir moterų vaidmuo bus šiems pokyčiams įsitvirtinus ir juos įsisąmoninus visuomenei?

Gaunamos pajamos negarantuoja laimės

Paradoksalu, bet savarankiškai dirbančių asmenų „į rankas“ gaunamos mėnesio pajamos dažniausiai neatitinka jų lūkesčių. Galima manyti, kad laimė su šiomis pajamomis nėra tiesiogiai susijusi. Įdomu, kad pageidaujamų mėnesio pajamų atžvilgiu skirtumų tarp vyrų ir moterų nepastebėta. Tačiau nustatyta, kad tirtu laikotarpiu moterys dažniausiai „į rankas“ gaudavo didesnes mėnesio pajamas nei vyrai. Vadinasi, savarankiškai dirbančios moterys galbūt turi daugiau finansinių galimybių nei vyrai.

Šiuo atveju taip pat matome pokyčių užuomazgas: moters padėtis visuomenėje stiprėja finansiniu požiūriu. Žinoma, tai turi ir privalumų, ir trūkumų. Privalumai: moteris savarankiška, pasitikinti savimi, nepriklausoma, galinti pasirūpinti savimi ir šalia esančiu žmogumi. Trūkumai: moters vaidmeniui stiprėjant finansiniu požiūriu, vyro vaidmuo silpnėja. Vyro vaidmuo šeimoje pasikeičia: finansiniu požiūriu jis tampa lygiavertis naujajam moteriškam pradui arba žemesnis. Svarbu paminėti, kad šie pokyčiai gali turėti neigiamos įtakos vyrų psichologinei sveikatai ir savirealizacijai.

Laimingo gyvenimo rekomendacijos

Taigi Lietuvoje savarankiškai dirbantys asmenys pradeda daugiau laiko skirti asmeniniam gyvenimui ir mažiau darbui, o apskritai jaučiasi laimingi. Ar tai ir yra sėkmingo gyvenimo formulė, parodanti, kaip reikėtų dirbti ir laimingai gyventi?

Visgi, remiantis daktaro disertacijos duomenimis, buvo sudarytas matematinis modelis, pateiktos rekomendacijos Lietuvoje savarankiškai dirbantiems asmenims. Miegui, laisvalaikiui, kelionėms ir apskritai asmeniniam gyvenimui per parą skiriamą laiką reikėtų mažinti, o kitiems fiziologiniams poreikiams (valgymui, asmeninei higienai ir pan.), darbui, mokslui / studijoms / savišvietai, namų priežiūrai ir kitai veiklai – didinti. Rūpinimuisi šeima skiriamo laiko koreguoti nederėtų. Taigi, siekiant būti laimingiems, reikėtų daugiau laiko skirti darbui, o mažiau asmeniniam gyvenimui. Akcentuotina, kad matematinis modelis sudarytas, įtraukiant ne tik laiko paskirstymą, bet ir kitus parametrus (laimės lygį, pasitenkinimo darbu lygį, pasitenkinimo asmeniniu gyvenimu lygį, gaunamas mėnesio neto pajamas, pageidaujamas mėnesio neto pajamas ir vaikų skaičių).

Optimalus laiko paskirstymas – laimingo gyvenimo raktas

Taigi viskas paprasta: norint dirbti ir gyventi laimingai bei gauti darbo užmokestį, kuris jus tenkintų, tereikia miegui ir asmeniniam gyvenimui skiriamą laiką mažinti, o darbui skiriamą – didinti. Šios rekomendacijos yra susijusios su pageidaujamu darbo užmokesčiu, bet nebuvo įvertintas darbo produktyvumas. Taigi atsižvelgus į darbo našumą, galėtų būti gauti kitokie rezultatai.

Žinoma, čia pateikiamos tik rekomendacijos, o kiekviena situacija turėtų būti vertina individualiai. Vis dėlto, kaip yra pasakiusi Izraelio diplomatė: „Aš privalau valdyti laiką, o ne jis mane.“ Tad kiekvienas iš mūsų turime suvokti laiko svarbą, efektyviai ir produktyviai jį panaudoti tiek darbui, tiek ir asmeniniam gyvenimui.

Straipsnis parengtas remiantis:

Viktorija Tauraitė. Užimtų gyventojų laiko paskirstymo darbui ir asmeniniam gyvenimui modeliavimas, įvertinant laimės ekonominį reiškinį, Europos šalyse. Daktaro disertacija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2021.

Mieloji yra alternatyvus, bendruomenės išlaikomas, nemokamas e-žurnalas; kad toks ir liktų – mums reikia Tavo palaikymo. Nuo šiol – lietuviškoje Contribee platformoje: Support Mieloji at Contribee! Ačiū!