Mano pilve – drugeliai. Daug plazdančių sparnelių, elektros įtampa. Tik kad nieko neįsimylėjau. Perdegiau, nes, tiesą sakant, pastaruoju metu didžiausią malonumą patiriu dirbdama. Darboholikė. Vasaros pradžioje kartą pamiršusi paimti savo vienturtį iš darželio supratau, kad reikia pirkti didelį violetinį lagaminą, lėktuvo bilietus ir skristi į malonumų šalį Italiją. Pakilusi virš debesų, pradedu raudoti, pati nežinau kodėl. Nes gyvenimas yra gražus, – pasiteisinu šalia sėdinčiam sutrikusiam savo vyrui.

Maria Orlova nuotr.

Dabar sėdžiu Sardinijoje, kavinėje, netoli Kaljario geležinkelio stoties. Pro mane lėtai plaukia žmonės, žmonių upė. Kai jie kalbasi, įsivaizduoju vien poeziją. Net jei išties tariasi, kokius skalbimo miltelius pirks prekybos centre. Viena moteris su auksiniais auskarais ir aptempta juoda suknele sustoja priešais ir užsirūko. Moteris, ištrūkusi iš Fellinio filmo. Po akimirkos pamojuoja kažkam ir pradeda kvatotis – jos dantys pilkšvi, o juokas – pilvinis, iš gelmių. Be galo malonu į ją žiūrėti. Atrodo atsipalaidavusi, tikra. Atrodo, kad toje cigaretėje – ne nuodas, o gyvenimas. Kas ten žino. Gal ir man cigaretė padėtų išnaikinti tuos drugelius?

Atvykusi į vasarnamį ant žydros jūros kranto, pirmiausia krentu į vėsų patalų debesį ir susapnuoju, kad mano vyras – man neištikimas. Tai čia tik – fiti miti, – teisinasi jis, greičiausiai omenyje turėdamas malonumą. O aš jam atsakau: Tada mums reikėtų išsiskirti, bet skirtis yra labai nemalonu, ką siūlai? Einam į restoraną, – pasiūlo, – ir viską ten suvalgom. Einam. Juokingas sapnas. Ir keistas. Bet dabar man būtina išsimiegoti. Ir aš miegu tol, kol išsimiegu – net sunku patikėti. Išties sunku patikėti ir tuo vaizdu terasoje. Tokios žydros jūros nebūna. Čia fotošopas… Pasidaro įdomu, ar mano vyras yra buvęs man neištikimas. Reikės paklausti, kai restorane valgysime omarus ir gersime šampaną. Puiki mintis.

Pasipuošiu gražiausia savo suknele, ir einame į restoraną. Ten kaipmat apsipilu raudonu vynu. Matosi dėmė arba paukštis, kaip pažiūrėsi. Valgydama leidžiu visokius garsus, nes skanu. Pagaliau padvelkia atostogomis. Italų virtuvės paslaptis – svogūnas, česnakas, alyvuogių aliejus ir dar kažkas, paslaptis. Passione per il cibo, aistra maistui, – sako Valeria. Su draugais italais apie ją galima kalbėtis be perstojo – tas patinka, o tą dievinu, valgau tai, kas esu, ir esu tai, ką valgau. Šįkart valgau kalmarus. Esu kalmaras, pasipuošęs suknele ir bandantis patirti malonumą. Po antros taurės vyro neištikimybė pasimiršta. Ačiū Dievui.

Maria Bobrova nuotr.

Užmiegu pliaže. Su jūra plaukuose, ant odos ir lūpų. Kitą dieną skauda pečius, šlaunis ir krūtinę. Trisdešimt dveji ir vis dar nemoku naudoti kremo nuo saulės – įsidedu jį į krepšį ir neištraukiu. Šalia manęs į rankų darbo dubenį vemia mano vaikas. Šilumos smūgis. Be komentarų. Saulė yra dosni, ypač čia, gali ir nužudyti, – sako greitosios pagalbos daktarė, panaši į Moniką Belucci. Sėdžiu terasoje, žiūriu į tą žydrą ir sūrią jūrą ir meldžiuosi. Meldžiu, kad vaikas atsigautų, meldžiu poilsio, atsipalaidavimo ir malonumų.

Klaidžiojame po Kaljario senamiestį, bandome pasiklysti – neišeina. Kiekvienas sutiktas italas nori paglostyti mano vaiko galvą, net ir rūsčiaveidis policininkas. Iš pradžių buvo keista, o dabar keista, kai nepaglosto. Savo prisilietimais jie saugo vaikus nuo blogos akies. Bloga akimi netikiu, bet švelnumu tikiu. Gera žinoti, kad pasaulis – saugus. Net jei tai ir nėra visiška tiesa. Pagaliau pavyksta pasiklysti, senolis, ištrūkęs iš Sorrentino filmo, mums saulėtai nusišypso. Dievaži, tobula akimirka, o pilve vis dar plazda, vėluoju atostogauti.

Rašydama šį tekstą klausiu sutiktųjų – kas tau yra malonumas? Ir visi atsako skirtingai. Tiesą sakant, tikėjausi, kad atsakymai bus maždaug tokie – seksas, maistas, seksas, juokas, seksas, kelionės, skaitymas, filmai ir pan. O pasirodo, malonu gali būti viskas. Malonumas yra menas.

Vėl sėdžiu terasoje. Taip gražu ir taip sunku (o gi tiek pinigų sumokėta). Rodos, mano kūnas bus pamiršęs Italiją – šalį, kur apelsinai ir citrinos auga ant medžių, kur žmonės sako – dolce vita, saldus gyvenimas.

Pasak psichoanalitikų, žmogus turi išmokti atsisakyti malonumo arba jį atidėti, kad išgyventų. Kiekvienas malonumas kainuoja. Aš esu aplipusi malonumais kaip medumi, bet jie neįsigeria į odą, niekaip neišeina jų patirti. Košmaras.

Iš tavęs reikia atimti kompiuterį, – neištvėrė mano vyras. Ir jį atėmė.

Dabar mano burnoje tirpsta tiramisu.

Dabar virš jūros – raudonas mėnulis.

Dabar – vėjas.

Dabar.