Šioje Svetainėje yra naudojami slapukai, kurie padeda paspartinti naršymą ir užtikrinti individualesnį Svetainės funkcionavimą. Naršydami toliau Jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika. Daugiau informacijos apie slapukų naudojimą, jų užblokavimą ar pašalinimą rasite Privatumo politikoje.

Sutinku
Menu
Pasirinkite kalba

Atrasti savo charizmos jėgą

 

  • Tekstas Marija May Zamarytė
  • Iliustracijos autorius Asmeninio archyvo nuotr.
  • Data 16 Rgs 2021
Dalintis

Daugelis žmonių nori būti charizmatiški ir ieško charizmos. Deja, labai dažnai jie tai daro ten, kur jos įgyti labai sunku.

Pagalvokite, koks būtų pats paprasčiausias kelias, kuriuo eitumėte, nusprendę domėtis savo charizma ir ją lavinti. Greičiausiai, kaip ir daugelis, pasirinktumėte mokytis technikų, kurios jus paverstų charizmatiškesniais. Pavyzdžiui, kalbant daryti stipresnes pauzes, aštriau tarti žodžius, akcentuoti svarbiausias kalbos vietas, įvaldyti stiprią kūno kalbą (greičiausiai – jėgos), lavinti balso moduliaciją, žemą tembrą. Kitaip tariant, bandytumėte įvaldyti daugybę viešojo kalbėjimo technikų.

Tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, ką nors parduodant, derybose, sakant viešas kalbas to išties galima mokytis. Bet jei jums svarbi charizmos kokybė, šis kelias nėra pats greičiausias. Parodysiu jums kur kas greitesnį, įdomesnį ir visą jūsų gyvenimą labiau pakeisiantį kelią. Tai reiškia, mes šiuo straipsniu jums padėsime sutaupyti ir laiko, ir energijos ir įgalinsime naudoti atrastus netikėtus stebuklus ne tik kalbant, bet ir visose gyvenimo srityse. Kitaip sakant, sužinosite, kaip tapti charizmatišku, įkvepiančiu bet kokioje situacijoje. Apie ką aš kalbu?

Prisiminkite tuos pranešėjus, nuo kurių negalite atitraukti akių, kuriuos stebėdami tiesiog jaučiate begalinį įkvėpimą ir palaikymą. Atrodo, kad tie žmonės dega kažkokia ypatinga ugnimi iš vidaus. Ar prisimenate tokius pranešėjus? Siūlau pagalvoti ir apie istorines ar visame pasaulyje žinomas asmenybes, pavyzdžiui, dvasininką, pilietinių teisių aktyvistą Martiną Lutherį Kingą ar Benjaminą Zanderį, dirigentą, genialų pedagogą, kuris moka kalbėti itin džiugiai ir linksmai. Prisimenu ramią ir dalykišką Susan Cain, kurios kalbėjimo stilius absoliučiai kitoks. Dar – lėtą, ramų, subalansuotą, neįtikėtinai ilgas pauzes darantį Eckhartą Tolleʼą. O gal kas girdėjote konferencijoje „TEDxVilnius“ sakytas Jurgio Didžiulio ir Jurgitos Jurkutės kalbas? Būtent ten kalbėdami jie pateko į tą zoną, į kurią jus pakviesiu šiuo straipsniu. Jie buvo charizmatiški.

Kodėl miniu visus šiuos pranešėjus ir jų kalbėjimo stilių? Pirmiausia jie yra be galo skirtingi. Kai kurie linksmi, kai kurie dalykiški, rimti ir griežti. Labai mažai kuri iš viešo kalbėjimo technikų juos vienija. Jie skirtingi, bet visi turi vidinės jėgos, charizmatiški, įkvepiantys. Juos neįtikėtinai įdomu stebėti.

Iš tiesų nėra vieno teisingo būdo, kaip tapti charizmatišku, ir tai turėtų jus labai atpalaiduoti. Nereikia prisirišti prie konkretaus įvaizdžio, kalbėjimo formos, balso moduliacijos. Jūs galite būti visiškai laisvi technikų prasme. Svarbiausia – surasti tą vietą savo viduje, iš kurios kalbėdami visada spinduliuosite tą magišką, sunkiai nusakomą švytėjimą, kurį turi visi mano anksčiau minėti pranešėjai.

Kaip išmokti taip kalbėti ir atrasti tą vietą savyje? Hannah Arendt, vokiečių filosofė, yra pasakiusi nuostabius žodžius: „Kalba yra žmogaus esmės išraiška.“ Kadaise šie žodžiai mane labai stipriai sujaudino. Ėmiau tyrinėti, kas iš tiesų žmogui yra žodis.

 „Nepriklausomai nuo to, koks yra jūsų kalbėjimo stilius šiandien, kaip jūs įpratę kalbėti, kaip norėtumėte kalbėti. Pats prisilietimas prie giliausios jūsų esmės daro stebuklus ir transformuoja“.

Niujorko valstybinio universiteto profesorius Stanislavas Grofas 1985 metais savo knygoje „Už proto ribų“ aprašė nuostabų tyrimą. Jis atrado, kad moters įsčiose bręstantis embrionas patiria labai gilų susietumo su viskuo, kas yra, jausmą. Jis pajunta palaimą. Ta būsena labai artima nušvitimui, per kurį žmogus suvokia, jog jis ir visa, kas egzistuoja, yra viena. Ją paprastumo dėlei galima vadinti ir kitaip – meile.

Kiekvienas žmogus Žemėje šį jausmą yra patyręs (juk visi buvome embrionai), ir jis glūdi taip giliai atmintyje, kad visą likusį gyvenimą ieškome, kaip galėtume vėl jį pajusti, prisiliesti prie to susietumo, beribio ryšio su viskuo. Šiame ilgesyje glūdi neįtikėtina galia, didžiulis energijos kiekis.

Pateiksiu palyginimą. S. Grofas yra pasakęs: „Vienas susidūrimas su traumuojančia patirtimi visam gyvenimui palieka įspaudą.“ Mūsų kultūroje labai įprasta tyrinėti savo praeitį ir skausmus, kuriuos esame išgyvenę. Kodėl? Nes kiekvieną kartą susidūręs su panašia situacija žmogus išgyvena siaubingą kančią, išsiskiria didžiulis negatyvios energijos kiekis. Jeigu tokią energiją pajuntame ir netgi kartais jos stumiami imame veikti, tampame destruktyvūs. Dažnai nesąmoningai pradedame elgtis destruktyviai tiek su savimi, tiek su kitais žmonėmis. Aplink mus ima gausėti destruktyvių situacijų, kurios tarsi tampa senų trauminių patyrimų materializacija dabartyje.

Pabandykite įsivaizduoti žmogų, galite ir save. Ar esate matę save ar kitą, kai veide kažkas tarsi paspaudžia skausmingą mygtuką. Pavyzdžiui, primena jums, kad nesate tokia graži, kokia norėtumėte būti. Arba pasako, kad jūsų intelektas nėra toks kaip sesers. Ar dar kokiu nors būdu primena jums vaikystėje patirtas kančias ir skausmus. Kaip žmogus atrodo tada, kai patiria kančią? Jis tiesiog spinduliuoja savo negatyvią emociją ir patirtį.

Labai panašiai mes patiriame S. Grofo knygoje „Už proto ribų“ aprašytas susietumo būkles, kai grįžtame į pačius giliausius pozityvius išgyvenimus, kuriuose, dideliam mūsų džiaugsmui, irgi užkoduota galinga jėga, daug energijos. Tik ji visai kitaip veikia. Ši energija mus užlieja, apdovanoja pozityviais kūno patyrimais, emocijomis, išgyvenimais, mintimis. Imame elgtis darniai, pozityviai, su meile. Kai žmogus pajunta šį susietumą, jo akys, kūno kalba, gestai, balsas pasikeičia. Jis tampa labai stipriai savo vidinę būseną, pasitikėjimą savimi, meilę ir kitas nuostabias būsenas spinduliuojančiu žmogumi. Jei pamatytumėte jį tokios būsenos, pavadintumėte be galo charizmatišku.

Lieka atsakyti į klausimą, kaip atrasti savo giliausius pozityvius išgyvenimus? Šie išgyvenimai skirstomi į keturias pagrindines formas; kiekvienam žmogui viena iš jų yra pati artimiausia, lengviausiai sukelianti giluminį pilnatvės jausmą.

1. Susietumo jausmas, pasireiškiantis kaip meilė žmogui. Tai yra distancijos tarp tavęs ir kito artimo žmogaus nebuvimas. Pirmoji tokios meilės patirtis buvo ryšys su motina, tėvu ar kitu artimu žmogumi (seneliu, senele, teta, dėde ir pan.). Vėliau gyvenime šios patirties ieškome įvairiausiais būdais. Net ir kalbėdami. Jeigu žmogus turi tokį išgyvenimą kaip patį stipriausią, greičiausias kelias įgyti charizmos kalbant yra įsivaizduoti tą vieną mylimą žmogų auditorijoje ir tarsi susilieti su juo.

2. Susietumas su daugybe žmonių. Jį dar galima vadinti pašaukimu. Galėdami padėti daugeliui žmonių vienu metu, mes jaučiame susietumą arba meilę jiems. Viešajam kalbėjimui toks vidinis troškimas itin palankus. Jeigu jis yra užkoduotas jumyse, tereikia giliai atsipalaiduoti ir pamilti auditoriją. Nusiimti prieš ją šarvus, atsiverti. Netgi tapti pažeidžiamam ir išmokti kalbėti taip, kad jaustumėte ryšį su visais jūsų besiklausančiais žmonėmis.

3. Susietumas su gamta, arba harmonijos, visiškos pusiausvyros troškimas. Įdomu, kad jūs galite pažadinti savo charizmą, net ir turėdami tokį su žmonėmis nesusietą norą. Kalbant svarbu nejusti streso, subalansuoti organizmą taip, kad jis būtų puikaus tonuso, daug judėti, reikšti idėjas jaučiant harmoniją su savo kūnu. Jeigu ir pranešimo turinys bus susijęs su harmonijos skleidimu pasaulyje, šis išgyvenimas dar greičiau pabus jumyse ir jūsų charizma švytės labiau.

4. Susietumas su tiesa, šviesa, dieviškumu, visata ir pan. Jį kaip charizmą naudoja dvasiniai mokytojai E. Tolle, Deepak Chopra, Sadguru ir kt. Jie geba nuostabiai kalbėti iš giliausios savo vietos, t. y. jusdami ryšį su šventumu, sakraliu nusiteikimu gyvenimo atžvilgiu. Šitaip kalba ir tie mokslininkai, kurie perprato žmogaus ir visatos susietumo dėsnius. Jeigu vaikystėje jautėte šviesą, tiesą, pilnatvę sakraliose situacijose (per šventes ar bendraudami su sakraliais žmonėmis), jums irgi pavyks surasti savyje tokią būseną ir ją pažadinti kalbant.

Minėtų norų ir susietumo pažadinimas kalbant priklauso nuo daugybės aspektų. Pirmiausia patyrinėkite, ir tada jums tikrai pavyks. Pradėkite nuo savo vidinės būklės, meditacijos, kūno praktikų, temos, apie kurią kalbate, galbūt būdo, padėsiančio pasiekti auditoriją. Kiekvieną kartą, kai atsiremsite į šį norą, visas jūsų organizmas jaus pozityvios energijos perteklių, imsite švytėti nuostabiomis vibracijomis, kurias mes vadiname užkrečiamumu, charizma, dovana.

Tad kviečiu tyrinėti, išsiaiškinti savo esybinius norus ir įsitikinti, kad jau turite tos jėgos, kurios jums reikia būti charizmatiškiems. Nesvarbu, koks yra jūsų kalbėjimo stilius šiandien, kaip esate įpratę ar norėtumėte kalbėti. Prisilietimas prie savo giliausios esmės daro stebuklus ir transformuoja.

 

Ačiū, kad skaitai! Mielosios tikslas – kokybiškų, auginančių, pasaulėžiūrą plečiančių tekstų ir bendruomenės, kurioje gera tobulėti kartu, kūrimas. Labai norime atsilyginti kiekvienam autoriui, prisidėjusiam prie Mielosios, dalintis bei kurti toliau. Todėl Tavo indėlis mums labai svarbus. Prisidėk Tau priimtina suma: www.patreon.com/mieloji

Dalintis
  • Tekstas Marija May Zamarytė