Tekste apie ekologinį nerimą ir jo įveikimo būdus norisi paminėti neseniai triukšmą sukėlusią amerikiečių režisieriaus Adamo McKay’aus satyrą „Don’t Look Up“. Žiūrovų nuomonės apie filmą smarkiai išsiskyrė: vieniems jis sukėlė ar atšviežino prislopintą ekologinį nerimą, o kitiems pasirodė nuobodus ir (ar) tiesmukas.

Pakeitę į Žemę besirėšiančią kometą klimato kaitos katastrofa, gautume dokumentinį filmą apie dabartinę popkultūros užhipnotizuotą Ameriką ir egoistiškiausią milijardierių verslininkų mentalitetą klimato krizės atžvilgiu. Po premjeros pasipylusi nuomonių gausa nestebina: filmas pateikia aršią žmonijos kritiką, daugiau ar mažiau kertančią per kiekvieno iš mūsų pasaulėžiūrą ir identitetą. Gal tai, kad klimato kaitos krizės tema mums vis dar nepatogi, rodo mūsų kolektyvinį norą apsisaugoti nuo jos keliamo nesaugumo jausmo?

Ekologinį nerimą jaučia vis daugiau pasaulio gyventojų. Per praėjusius metus rekordiškai išaugo reikšminių žodžių ekologinis nerimas (angl. climate anxiety) paieškų skaičius „Google“. Jei Lietuvoje šis terminas yra dar gana naujas, tai Vakarų šalyse jau kurį laiką veikia nerimo dėl klimato kaitos savitarpio pagalbos grupės, šia tema rašomos knygos ir net galima kreiptis į psichoterapeutus, kurių specializacija – būtent toks nerimas.

Daugybę žmonių visame pasaulyje klimato kaita jau yra paveikusi tiesiogiai – dėl potvynių, gaisrų ar uraganų jie neteko namų ir (ar) artimųjų. O kitus, kol kas tiesiogiai nenukentėjusius nuo klimato kaitos, kamuoja ne tik išlikimo baimė, bet ir didžiulis nusivylimas politikais ir korporacijomis, kurie nesugeba (nenori) imtis skubių pokyčių.

Anna Shvets nuotr.

Taip pat vis daugiau žmonių renkasi „nepratęsti giminės“, nes nenori šitaip prisidėti prie dar didesnio planetos išteklių eikvojimo ir (ar) negalėtų ramia sąžine atvesti į pasaulį vaiko, pasmerkto gyventi klimato kataklizmų amžiuje.

Toliau pateiksiu savo įžvalgas ir patarimus, kurie gali padėti įveikti ekologinį nerimą.

1. Priimk ir išjausk savo ekoemocijas

Vargu ar tėvai ir visuomenė mus vaikystėje mokė pažinti emocinį intelektą ir įvardyti savo emocijas. Jau veikiau priešingai – netiesiogiai skatino užgniaužti ir ignoruoti savo jausmus.

Tačiau net klimato katastrofos akivaizdoje privalome rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata. Tik taip galėsime žiūrėti į ekologinę krizę blaiviai, priimti geriausius sprendimus ir rodyti teigiamą pavyzdį savo aplinkai.

Visose mano gyvenimo srityse įvyko revoliucinių pokyčių, kai nustojau užkasinėti savo emocijas ir kasdienėmis pastangomis įtikinau protą, kad jausti yra saugu. Ekologinis nerimas kūne gali sukelti baimę, pyktį, liūdesį, nusivylimą. Visos šios emocijos yra tikros ir skausmingos, tačiau pati emocija, jei jai suteiksi laisvės ir atkreipsi į ją dėmesį, tavęs nenužudys.

Užmerkite akis, kvėpuokite ir vidiniu žvilgsniu apžvelkite savo kūną. Kokią emociją jaučiate stipriausiai? Įvardykite ją. Kur ji yra susitelkusi? Gal pilve, gerklėje ar kaktoje? Kartais užtenka vien emociją identifikuoti, kad ji išsisklaidytų (tam kartui).

Puikiai žinau, kaip sunku įvesti šią praktiką į savo kasdienybę. Neverta siekti tobulumo – paleiskite nerimą taip, kaip išeina. Ir atminkite, kad emocijų paleidimas (išjautimas) yra procesas. Neužteks vieną kartą paleisti nerimą ir tikėtis, kad jis nebegrįš. Tai yra kasdienis darbas.

2. Užsiimkite aktyviuoju altruizmu

Negali mesti darbo ir viso savo laiko skirti klimato aktyvizmui? Užtat, pavyzdžiui, gali suskaičiuoti savo išmetamo anglies dioksido kiekį ir skirti pinigų projektams, padedantiems įveikti klimato krizę.

„Vakarų šalyse jau kurį laiką veikia nerimo dėl klimato kaitos savitarpio pagalbos grupės, šia tema rašomos knygos ir net galima kreiptis į psichoterapeutus, kurių specializacija – būtent toks nerimas.“

Svetainėje „Carbon Footprint“ įvedęs metinį suvartojamos elektros, dujų, vandens, skrydžių, maisto ir t. t. kiekį gauni savo anglies dioksido pėdsako rodiklį. Pagal jį automatiškai apskaičiuojama suma, kurią paskyręs aplinkosaugos projektams (pavyzdžiui, medžiams Kenijoje sodinti) gali neutralizuoti savo anglies pėdsaką. Įdomu, kaip jis apskaičiuojamas, kokia metodologija remiamasi? Paprastą anglies pėdsako skaičiuoklę galite rasti net ir „Wiki How“: https://www.wikihow.com/Calculate-Your-Carbon-Footprint.

3. Būkite ištikimi savo vertybėms

Jau girdžiu ką nors sakant, kad anglies pėdsako idėja buvo sugalvota korporacijų, šitaip suradusių patogų būdą atsakomybę už klimato krizę perkelti vartotojui ir toliau nuo savęs.

Cup of couple nuotr.

Vis dėlto 66 % šiltnamio išmetamųjų dujų sukuriame mes, vartotojai. Jei milijonai žmonių pakeistų savo elgesį, jie išties darytų teigiamą įtaką dabartinei situacijai Žemėje.

Ar prieš 10 metų maisto prekių parduotuvėse buvo toks didelis veganiškų produktų pasirinkimas, popieriniai maišeliai prie sveriamų riešutų, ar vyko bešiukšliai (angl. zero waste) festivaliai ir vestuvės?.. Vis daugiau kompanijų (deja, ne galiūnių) prisiima ekologinę atsakomybę – būti tvariu vis populiariau.

„Negali mesti darbo ir viso savo laiko skirti klimato aktyvizmui? Užtat, pavyzdžiui, gali suskaičiuoti savo išmetamo anglies dioksido kiekį ir skirti pinigų projektams, padedantiems įveikti klimato krizę.“

Sutinku, to nepakanka, kad išsigelbėtume nuo katastrofos, bet kuo daugiau žmonių tikės pokyčiu ir atitinkamai keis savo gyvenimo būdą, tuo tas pokytis bus didesnis.

4. Dalinkis savo išgyvenimais bendraminčių grupėse

Išsikalbėkite su draugais apie savo ekologinį nerimą. Gal ir jie jaučiasi panašiai? Taip pat galite prisijungti prie didelių bendraminčių grupių, pavyzdžiui, „Fridays For Future“, kurios padeda rasti įkvepiančią bendrystę – daugybė milijonų žmonių visame pasaulyje nori išgelbėti Žemę.

5. O gal esi pasiruošęs priimti realybę tokią, kokia ji yra?

Tikiu, kad žmonija tampa sąmoningesnė. Mes įžengėme į laikotarpį, kuriame susiduriame su tamsiausiais savo tapatybės aspektais. Tokia akistata, mano nuomone, baigsis arba katastrofa, arba didžiule transformacija. Net ir jei norisi tikėti, jog nuo klimato katastrofos mus išgelbės netikėtas stebuklas, vis tiek galime atviromis akimis stebėti pasaulį tokį, koks jis yra, ir išlikti ištikimi savo vertybėms.

Ačiū, kad skaitai! Mielosios tikslas – kokybiškų, auginančių, pasaulėžiūrą plečiančių tekstų ir bendruomenės, kurioje gera tobulėti kartu, kūrimas. Labai norime atsilyginti kiekvienam autoriui, prisidėjusiam prie Mielosios, dalintis bei kurti toliau. Todėl Tavo indėlis mums labai svarbus. Prisidėk Tau priimtina suma: www.patreon.com/mieloji