Šioje Svetainėje yra naudojami slapukai, kurie padeda paspartinti naršymą ir užtikrinti individualesnį Svetainės funkcionavimą. Naršydami toliau Jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika. Daugiau informacijos apie slapukų naudojimą, jų užblokavimą ar pašalinimą rasite Privatumo politikoje.

Sutinku
Menu
Pasirinkite kalba

Garsas kaip gydytojas

 

  • Tekstas Ieva Rekštytė-Matuliauskė
  • Iliustracijos autorius Lauros Chouette nuotr.
  • Data 02 Rgs 2021
Dalintis

Iki šiol pamenu pokalbį su žymiu pianistu, kuris pasakojo, kad kavines mėgsta rinktis pagal jose leidžiamą muziką. Jis atkreipė dėmesį, jog daugelis net nesuvokia garso poveikio psichikai ir emocijoms. Galvojau apie tai iki šiol ir vis norėjau pakalbinti praktikus, kad šie plačiau papasakotų apie garso poveikį ir jo gydomąją galią.

Šiandien kalbuosi su garso terapijų erdvės „Garsas kaip upė“ įkūrėja Ligita Judickaitė-Pašvenskienė, kuri pasakoja, kaip gyvenimą gali pakeisti sąmoningas klausymasis, girdėjimas ir tyla.

Ligita, pirmiausia pabandykime pralaužti ledus net ir tiems, kuriems terminas garso terapija skamba ezoteriškai. Galbūt galite papasakoti kokią nors realią istoriją iš savo praktikos, kuri galėtų net skeptikus įtikinti išmėginti garso terapiją?

Tokių istorijų nemažai, ir visos jos labai panašios. Man turbūt pati įsimintiniausia yra vienos mano draugės istorija. Tai žmogus, kuris absoliučiai viską bando paaiškinti racionaliu protu ir netiki jokiais neapčiuopiamais dalykais. Kai ėmiausi šios veiklos, draugė buvo labai skeptiškai nusiteikusi, netikėjo garso poveikiu ir tikrai nelaikė rimta terapija. Net tada, kai sakydavau, kad tai nėra mistika ir atlikta daug tyrimų, kurie įrodo teigiamą garso terapijos poveikį žmogui, ji tvirtindavo, jog greičiausiai tyrimai yra išgalvoti, nes šiais laikais bet kas gali parašyti bet ką. Tačiau vieną dieną, aplankiusi mane, ji nusprendė išbandyti garso terapiją – vien norėdama įsitikinti, kad ta tikrai neveikia. Tai buvo viena stipriausių sesijų, kokias man teko vesti! O draugė per sesiją išgyveno ir jautė turbūt visus įmanomus pojūčius, kokie tik gali kilti garsui veikiant mūsų fizinį, emocinį ir dvasinį kūną. Tai buvo stipri emocinė iškrova, po kurios dar kelias dienas ji negalėjo suvokti, kas įvyko, o svarbiausia – KAIP tai iš viso gali vykti. Žinoma, jau po pirmosios sesijos pasirodė ir akivaizdūs rezultatai. Dabar ji yra mano nuolatinė „klientė“. Bet ši istorija tikrai nėra vienintelė. Garso terapija – dar gana „šviežias“ dalykas Lietuvoje, ir daugelis žmonių ateina vedini smalsumo, nelabai tikėdami galimu poveikiu arba įsivaizduodami, kad tai bus dar viena gongų sesija, kokioje jau kažkada kažkur lankėsi. Tačiau jie dažnai nustemba, kad ir procesas, ir rezultatas būna kitokie, nei tikėjosi.

Kaip manote, ar lietuviai yra jautrūs, pastabūs garsui, garsiniam fonui? Kaip išties garsai kasdien mus veikia, kokią įtaką daro? Atrodo, vis dar esame linkę per daug sureikšminti regą, vaizdus, vizualiką, o kiti pojūčiai – antrame plane.

Pastaruoju metu žmonės sąmoningėja, gręžiasi į dvasinius, neapčiuopiamus būties aspektus ir atranda savo pojūčius. Po truputį mokosi sąmoningai pajusti supantį pasaulį – matyti, girdėti, uosti… Pamažu mokomės girdėti paukščių čiulbėjimą, upelio čiurlenimą, medžių ošimą. Mus supantys garsai labai stipriai veikia: neharmoningas triukšmas erzina, tarsi išderina, gali sukelti galvos skausmus ar netgi nemigą. Malonūs garsai ramina, lėtina širdies ritmą, smegenų dažnį, padeda kūnui atsipalaiduoti. Tai labai gerai jaučia žmonės, kurie dirba mieste, o gyvena atokiau nuo jo. Po darbo dienos ar savaitės užmiesčio ramybė tiesiog stulbina. Joje ir pradedi girdėti natūralius gamtos garsus. Tiems, kas netiki garsų poveikiu, patariu skirti po 10–15 minučių sąmoningam jų klausymuisi skirtingose aplinkose: triukšmingame miesto centre, biure, namuose, gamtoje… Tiesiog užsimerkite ir atidžiai klausykitės visko, ką išgirsite. Iš karto pajusite, kaip ir kokie garsai jus veikia.

Su gydomaisiais garsais esu susidūrusi tik kartą gongų terapijos užsiėmime, darydama jogos pratimus mėgstu įsijungti delta bangų garsus. Ką apie juos sako mokslas?

Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad žmogaus kūnas taip pat skleidžia skirtingus dažnius, tik mūsų ausis jų negirdi. Tačiau techniškai tai tam tikra prasme yra garsas. Taigi natūralu, kad kūnas, vibruodamas tam tikrais dažniais reaguoja ir į išorines vibracijas, jas perima. O garsas yra vibracija. Atlikta daugybė tyrimų, siekiant pagrįsti ir įrodyti terapinį garso poveikį. Moksliniu požiūriu, skirtingų dažnių garsas skirtingai veikia mūsų smegenų dažnį. Pavyzdžiui, jūsų minėtos delta bangos lėtina smegenų dažnį, leidžia mums nugrimzti į būsenas, artimas giliam miegui. Taigi galime patirti gilų atsipalaidavimą. Iš esmės žmogaus smegenys skirtingu paros metu pereina skirtingas fazes, dirba skirtingais dažniais, nes atliekame skirtingas veiklas: vienu metu aktyviai mąstome, ieškome sprendimų, kitu lengvai snūduriuojame po sočių pietų arba giliai miegame po sunkios darbo dienos. Tačiau šiuolaikinio žmogaus problema yra ta, kad smegenys dažnai jau negeba pačios atsipalaiduoti ir pajusti žemesnių dažnių. Tai neleidžia atsipalaiduoti ir kūnui. Jaučiame įtampą, nerimą, kurie ilgainiui virsta tam tikromis fizinės ar emocinės sveikatos problemomis. Garso terapija leidžia „perjungti“ smegenis ir visą kūną į poilsio režimą, kuriame jie jau patys geba regeneruotis, atsigauti, kovoti su ligomis ir pan. Tačiau žmogus – ne vien fizinis kūnas. Dar yra emocinis, mentalinis bei dvasinis lygmenys, ir visus juos veikia garsas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad garso terapija ypač veiksminga sprendžiant problemas, susijusias su emocijomis: lėtinis nerimas, depresinės būsenos, emocinės traumos ir pan.

Jungtinėje Karalystėje mokėtės „Sound Healing Academy“. Be galo smalsu, kaip ten vyksta mokslai?

Taip, susidomėjusi garsu gana ilgai ieškojau tinkamos vietos studijuoti. Norėjau, kad studijos būtų nuodugnios, suteikiančios mokslinį pagrindą ir konkrečių žinių. Taip pat norėjau studijuoti nuotoliniu būdu, bet visiškai neprarasdama fizinio kontakto. Visus šiuos dalykus radau „Sound Healing Academy“, kurioje vyksta kelių pakopų studijos. Yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu, taip pat dalyvauti gyvuose susitikimuose. Labiausiai mane sužavėjo studijų nuoseklumas, metodiškumas, mokslinis pagrindas. Tik ten galutinai suvokiau, kas iš tiesų yra ir kas nėra garso terapija. Būtent suvokimas, kas nėra garso terapija, man buvo esminis.

„Tyla – vienas svarbiausių garso terapijos elementų!“

Bendraudama su klientais suprantu, kad ir jiems skirtumas tarp tiesiog garso sesijos ir terapinės garso sesijos nėra aiškus, nes šiuo metu siūloma daug renginių ir paslaugų, kurių dauguma vadinami garso terapija, skirtingi dalykai suplakami į vieną. Pavyzdžiui, grupinės gongų sesijos vadinamos terapinėmis. Tačiau tai – du skirtingi dalykai. Grupinė garso sesija yra labiau renginys, skirtas laisvalaikio praleidimui, bendram atsipalaidavimui. Tačiau tikėtis, kad tokia sesija padės efektyviai išspręsti kiekvieno joje dalyvaujančio žmogaus problemą, nereikėtų, nes nei garsai, nei technikos negali būti vienu metu taikomi visiems. Asmeninė terapinė sesija yra absoliučiai kitokia: pirmiausia identifikuojama problema, o vėliau taikomi specialūs metodai ir instrumentai jai spręsti. Jeigu vienam žmogui sugrosiu taip pat, kaip groju grupinėje sesijoje, tai nebus asmeninė terapinė sesija. Terapinės sesijos – sudėtingas, kompleksinis procesas, kuris reikalauja specifinių žinių iš terapeuto ir kryptingo darbo su savimi iš kliento. Tačiau turint visas minėtas sąlygas galima gauti puikius rezultatus.

Savo interneto svetainėje nurodote, kad buvote dėstytoja. Kokio dalyko?

Mano „oficiali“ profesija – anglų kalbos filologė. Tačiau dar studijų laikais juokaudavome, kad ši profesija tokia neapibrėžta, kad gali dirbti beveik bet ką. Todėl dabar kartais juokauju, kad esu anglų kalbos specialistė su garso terapijos specializacija. Šiuo metu abi profesijos užima  savo vietą mano gyvenime, vis dar esu dėstytoja. Tačiau tik tiek, kiek man norisi, nešvaistant ir neperspaudžiant savęs. Ilgainiui suvokiau, kad galiu rinktis veiklas, aplinką, žmones.

Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas, kai atradote garsų terapiją ir pati ėmėte ją praktikuoti? Ar anksčiau irgi buvote tokia pastabi kaip dabar?

Nuo pat vaikystės labai mėgstu muziką, tačiau pavieniams garsams iki šiol nebuvau tokia pastabi – dabartinė veikla gerokai išlavino ausį, sąmoningą klausymąsi ir girdėjimą. O gyvenimas, žinoma, pasikeitė, kai atradau garso terapiją. Pirmiausia ši veikla man teikia didžiulį džiaugsmą, kurio nebeteikė ankstesnė veikla. Visada norėjau dirbti tai, kas turi vertę, o didesnės vertės nei padėti žmogui aš negaliu įsivaizduoti. Su garsu šiek tiek susipažinau mokymuose Lietuvoje, o terapinio garso subtilybių, kaip minėjau, mokiausi Anglijoje. Pradėjusi mokytis pirmiausia viską išbandžiau su savo šeimos nariais, taigi jie taip pat turėjo galimybę atrasti garso terapiją ir mums kartu pavyko išspręsti nemažai įsisenėjusių sveikatos problemų. O aš pati dažnai esu batsiuvys be batų, todėl kai jau jaučiu, kad labai reikia, prašau užsienio kolegų pagalbos ir tada nuotoliniu būdu pasimėgauju garsais.

Kaip savo praktikoje derinate garsą ir energiją, reiki metodą?

Turiu reiki iniciaciją, tačiau nenaudoju šio metodo per terapines sesijas, nes garsas man apie žmogų pasako daugiau. Tačiau negalime atskirti energijos nuo žmogaus – jie bet kuriuo atveju būna kartu, nes kiekvienas mes esame energija. Be to, mūsų kūnas skleidžia energiją, kuri sąveikauja su garsu ir parodo terapeutui daug reikšmingų dalykų. Netgi rankos paspaudimas yra apsikeitimas energija, todėl tikrai klysčiau, jei sakyčiau, kad sesijos metu energiniame lygmenyje nieko nevyksta. Labai dažnai būtent energiniame, neapčiuopiamame lygmenyje vyksta daugiausia pokyčių, kuriuos sesijos metu ar po jos žmogus pajaučia ir fiziškai. Garso terapija suteikia unikalią galimybę identifikuoti problemą ir ją išspręsti tada, kai jokio fizinio diskomforto žmogus dar nejaučia.

Kalbamės apie garsus, bet ar svarbi žmogui tyla?

Tyla – vienas svarbiausių garso terapijos elementų! Tarkim, po sesijos būtina kelių minučių tyla, leidžianti garsui integruotis, o žmogui sugrįžti į save. O tyla su natūraliais gamtos garsais žmogui yra būtina. Dabar ypač akcentuojama ryšio su gamta svarba, žmonės iš naujo atranda buvimą joje. Tai gali būti puiki terapijos priemonė, ritualas, padedantis nuraminti mintis, nieko negalvoti, pailsėti. Tai neišsenkantis šaltinis, ir jis yra absoliučiai nemokamas – tik imkime ir naudokimės!

 

Ačiū, kad skaitai! Mielosios tikslas – kokybiškų, auginančių, pasaulėžiūrą plečiančių tekstų ir bendruomenės, kurioje gera tobulėti kartu, kūrimas. Labai norime atsilyginti kiekvienam autoriui, prisidėjusiam prie Mielosios, dalintis bei kurti toliau. Todėl Tavo indėlis mums labai svarbus. Prisidėk Tau priimtina suma: www.patreon.com/mieloji

Dalintis
  • Tekstas Ieva Rekštytė-Matuliauskė