Šioje Svetainėje yra naudojami slapukai, kurie padeda paspartinti naršymą ir užtikrinti individualesnį Svetainės funkcionavimą. Naršydami toliau Jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika. Daugiau informacijos apie slapukų naudojimą, jų užblokavimą ar pašalinimą rasite Privatumo politikoje.

Sutinku
Menu
Pasirinkite kalba

Mano 3 cm, arba ko vyrai nori iš santykių

 

  • Tekstas Marius Povilas Elijas Martynenko
  • Iliustracijos autorius Mart Production nuotr.
  • Data 04 Lap 2021
Dalintis

Tiesiausias kelias į vyro širdį veda per…

Nutuokiu, kaip smegenys automatiškai pabaigia šią frazę. Klaidingai. Iš tikrųjų tiesiausias ir greičiausias kelias į vyro širdį veda tiesiai per krūtinės ląstą. Maždaug 3 cm po oda. Naudojant peilį prireiktų 10–20 niutonų jėgos. Tiek nedaug. Su tokia jėga galime pakelti 1–2 kilogramų miltų pakelį. Naudojant žirkles ar atsuktuvą reikėtų maždaug 30–60 niutonų jėgos.

Pradėjau skaityti straipsnius „Ko vyrai nori iš santykių?“ Nesiekiau užmegzti romantinių santykių su vyru, tik norėjau suprasti, kiek mano paties poreikiai atitinka normas arba jų neatitinka.

Suprantu, kad paprastai tokius straipsnius skaitantieji slapčia tikisi recepto. Slaptažodžio. Rakto. Vieno atsakymo, kuriuo naudojantis galima užkariauti mylimojo (-osios) širdį. Pavyzdžiui, „tvarkingai nuskusta gakta“. Bet jei būtų vienas konkretus ir universalus atsakymas, man nebūtų reikėję skaityti 43 straipsnių. Nuo „Cosmopolitan“ iki mokslinių sociodemografinių studijų.

Apibendrinu visus tuos straipsnius: vyrai nori galimybės jaustis silpnais, nori būti priimti ir mylimi. Jie nori būti superherojais. Vyrams svarbu, kad skirtumėte jiems pakankamai erdvės ir laiko pabūti vieniems ar su draugais. Vyrai nori, kad jūs turėtumėte savo pilnavertį ir atskirą gyvenimą. Vyrams labai svarbu, kad aiškiai ir paprastai išsakytumėte savo norus ir poreikius. Vyrai labai nemėgsta ir dažnai nesupranta užuominų arba kai laukiama, kol jie patys susiprotės, ką reikia daryti. Vyrams reikia palaikymo, jiems labai svarbi pagarba ir ištikimybė. Taip pat svarbu girdėti pagyrimus. Ir labai svarbu seksas.

Taip galėčiau ir pabaigti šį tekstą. Tik nemanau, kad kam nors jis bent kiek pasitarnautų. Galėčiau ir toliau tęsti tą ne itin reikšmingą savybių sąrašą. Deja, jį skaitant iš tikrųjų niekas neaiškėja. Jis yra lėkštai abstraktus.

Universali tiesa: kiekvienas vyras nori laimės ir vengia kančios. Kaip ir daugelis būtybių. Ir tai visiškai nepadeda. Abstrakcijos gal tinka visiems, bet jos nieko neatskleidžia. Konkretybės yra pernelyg siauros. Mano mylimoji puikiai gamina. Bet man tai nėra svarbu, kur kas labiau branginu jos humoro jausmą. Galėčiau likusį gyvenimą maitintis sužiedėjusia duona mainais į kasdieninį juoką. Bet humoro jausmas nėra pirmenybė visiems.

Labai ambicinga rašyti straipsnį, bandant atsakyti į klausimą „ko vyrai nori iš santykių?“ Apie kokius vyrus mes kalbame? Ar šešiolikmetis iš savo pirmųjų santykių nori to paties, kaip ir penkiasdešimtmetis iš savo paskutiniųjų? Štai, tarkim, aš galiu rašyti apie heteroseksualų vyrą, gyvenantį Lietuvoje, kurio amžius – nuo 22 iki 35 metų. Tiek metų yra mano jauniausiam ir vyriausiam draugams, todėl galiu bent kiek nutuokti apie jų perspektyvą.

Akiūkliai

Taip vadinami akidangčiai, kuriuos uždeda arkliams.

Rašydamas apie tai, ko aš, kaip vyras, noriu iš santykių, nenorėčiau pradėti nuo sekso. Galėtų atrodyti, kad būtent tai ir yra svarbiausia. Visgi pradėsiu būtent nuo to.

Juk seksas savyje talpina labai daug. Ir ne pats seksas yra svarbiausia, o milžiniška povandeninė šio ledkalnio dalis. Geismas yra sudėtingas konstruktas. Sakoma, kad vyrams reikia sekso tam, kad jie pasijustų mylimi, o moterims reikia pasijusti mylimoms, kad norėtų sekso. Negaliu to brukti kaip absoliučios tiesos daugumai atvejų, bet man svarstant apie savo santykių dinamiką ši frazė atrodo labiau teisinga nei neteisinga.

Iš esmės manau, kad seksas – tai viena iš stipriausių intymumo išraiškų. Anaiptol ne vienintelė. Man intymumas yra gebėjimas būti visiškai pažeidžiamam, nuogam, silpnam ir kartu jaustis saugiai, užtikrintai.

Ar galiu kreiptis „tu“?

Kai esam tik du,         

ar nemanai,

kad geriausia

kreiptis

„namai“?

Aš prisimenu šį trumpą eilėraštį, nes kalbant apie geismą ir viską, kas su juo susiję, žodis namai yra labai tinkamas. Iš esmės to namų jausmo ir ieškome. Man reikia prieglobsčio, saugumo, rūpesčio ir atjautos. Bet dėl socialinių normų ir nusistovėjusių vaidmenų šių dalykų prašantis vyras gali neatrodyti „vyriškai“. Tokių dalykų sunku prašyti. Todėl geriausia šiuos poreikius paslėpti po geismu. Tai socialiai priimtina norma vyrui. Tuomet per geismą patenkinami ir tie esminiai, po juo besislepiantys poreikiai. Kai visiškai atsidavęs guli mylimosios glėbyje.

Be galo dievinu akimirkas, kai mylimoji suleidžia pirštus į mano plaukus ir švelniai juos timpčioja. Arba kai kaso man nugarą. Šiomis akimirkomis aš esu priimamas, ramus, pažeidžiamas. Čia yra pilna to jausmo – namai. Tam, kad jį jusčiau, seksas nėra būtinas, jis – tik viena iš priemonių. Man nereikia vykdyti užduočių, įrodinėti savo vertės, pranokti kitų… Man tereikia priimti meilę, nusiginkluoti, būti pažeidžiamam.

Akiūkliai. Būtent šis jausmas – namai – yra tie akiūkliai, akidangčiai. Gyvenime labai daug verpetų, kurie gali nublokšti santykius į ne tokią svarbią vietą. Darbas, draugai, sportas, žvejyba, stalo žaidimai, barų lankymas ir visa kita – dėmesys nuolat blaškomas.

Bet jei akimirkos, kuriomis jaučiu namus, yra dažnos, visa kita tampa nesvarbu. Tą jausmą aš ir, manau, daugelis vyrų pajunta pildantis geismui. Akidangčiai leidžia aiškiai susitelkti į svarbiausią tikslą – dviasmenį, pilnavertį būvį. Kai namų jausmo pakanka, nebesidairai į šalis. Šalia manęs užkulisiuose gali persirenginėti seksualiausios aktorės, man gali siūlyti beprotiškai pelningą ir sėkmingą projektą, dėl kurio reikėtų aukoti dienas ir naktis, draugai gali kviesti žudyti slibinus… Viskas nublanksta, nes aiškiai žinau, kur šaknis įleido širdis.

Burcunur Elmas nuotr.

Traukos anatomija

Geismas yra kur kas sudėtingesnis dalykas nei elementari palapinė vyro kelnėse. Taip pat ir potraukis – tai ištisas algoritmas, susidedantis iš įvairių kodų. Iš jų tik vienas yra kūno patrauklumas. Yra vertybės, humoro jausmas, asmenybė, siekiai ir t. t. Man atrodo, kad fizinis patrauklumas yra svarbiausias tol, kol pradedame bendrauti. Paaiškėjus, kad žmogus – nacistinių pažiūrų zoofilas, grožis pasitraukia į antrą planą.

Aišku, visa grožio industrija liudija, kad žmonės labiausiai rūpinasi savo išvaizda. Yra begalė būdų ją tobulinti, puoštis, gražintis. Juk iki susipažįstant labai sunku akivaizdžiai atskleisti savo kognityvinius gebėjimus. Arba nusakyti esmines vertybes. Todėl susitelkiame į išvaizdą kaip į savotišką vizitinę kortelę.

Psichologas Virenas Swami iš Londono Vestminsterio universiteto tyrė kelis tūkstančius vyrų. Tyrimas buvo toks: vyrams rodytos moterų fotografijos kartu su kelių sakinių dosjė. Jie vertino kiekvienos moters patrauklumą. Vyrai, perskaitę pozityvias dosjė (jose buvo paminėtas, pavyzdžiui, atvirumas, emocinis stabilumas), moteris nuotraukose vertino kur kas palankiau. Net kai buvo pateikti keli šimtai nuotraukų ir kuri nors pasirodydavo antrą kartą su kitokiu aprašu (tyrėjų naudotas triukas), moteris joje tapdavo patrauklesnė vien dėl to, kad šalia buvo parašyta, pavyzdžiui, „tolerantiška, kantri“, o ne „užsispyrusi, įžūli“.

Psichologai  Paulas Eastwickas ir Eli Finkel savo tyrimui pasitelkė greituosius pasimatymus (angl. speed-dating). Jie paprašė vyrų prieš pasimatymus apibūdinti, kokie moterų bruožai jiems patraukliausi. Daugelis sakė, kad labai svarbus fizinis patrauklumas. Bet kai prasidėjo pasimatymai, kažkas pasikeitė. Toliau vykęs tyrimas patvirtino, kad vyrai ne visuomet patys supranta ir atpažįsta, ko nori iš moters. Galutinė komandos išvada, pateikta leidinyje „Journal of Personality and Social Psychology“: vyrų širdims nesvarbu, kokius moters idealus sukuria jų smegenys. Esama kažkokios alchemijos ir magijos, kuri įvyksta, kai žmonės tiesiog gyvai bendrauja. Tikroji trauka vyksta nepaisant mūsų galvose susikurtų idealų.

Mano nuomone, viena didžiausių klaidų – tai manyti, kad yra bendras standartas. Kad yra kategorija „vyrai“ ir jiems visiems būdingas bendras vardiklis. Iš tikrųjų yra keli bendri bruožai. Jie visi pateikiami „Lietuvių kalbos žodyne“ prie žodžio vyras: suaugęs vyriškos lyties žmogus. Norint sužinoti visa kita, reikės daug ir atvirai kalbėtis.

Niam niam, brum brum, lia lia

Jei tiesa slypi paprastuose dalykuose, tai kol kas paprastumo įsikūnijimas man yra dvimetis sūnus. Šiomis trimis frazėmis jis išsako savo norą valgyti, žaisti mašinėlėmis arba būti su pusės metų broliu. Sūnus visada labai aiškiai ir paprastai išsako šiuos norus. Dažnai aš pats tiksliai negalėčiau pasakyti, ko noriu.

Bet yra vienas labai paprastas dalykas, kurio noriu beveik visą laiką. Aš noriu, kad mano mylimoji būtų laiminga. O kai ji laiminga, aš ir pats toks tampu. Jei ji nelaiminga, bandau įsiūlyti kokį nors patiekalą. Bandau sugalvoti kokį nors būdą prasiblaškyti ar tiesiog leisti jai pabūti pusvalandį palėpėje be manęs ir vaikų. Man atrodo, kad mylimosios laimė yra mano efektyvumo rodiklis. Jei ji laiminga, mano paskirtis šiame gyvenime sėkminga ir aš galiu džiaugtis.

Helgamuva nuotr.

Kitas išties paprastas dalykas, kurio noriu, yra komunikacija. To noriu ir iš savęs, ir iš jos. Aš pamažu vis labiau suvokiu, kad kai gyvenimas gerokai aplamdo šonus, mes dažnai pradedame bijoti išreikšti savo norus, troškimus. Mat tiesiogiai juos išsakydami galime būti įskaudinti, atmesti, mums gali būti atsakyta neigiamai. Dėl to pradedame tiesiog tikėtis, laukti, kol kitas susipras arba tiesiog perskaitys mūsų mintis.

Toks ekstrasensų mūšis veda į pražūtį. Man pačiam tikrai būna sunku ko nors prašyti. Ypač kai matau, kad abu pavargę, vaikai ištąsė mums paskutinius nervus ir jau savaitę nemiegojome, nes vienam iš jų – miego regresas, o kitam – augimo šuolis. Dažnai žodžius „norėčiau pabūti vienas“ giliai nuryju. Bet jie ten nevirškinami, pradeda pūti. Galiausiai tuos žodžius išvemiu rėkdamas, pykdamas, kaltindamas ir skaudindamas.

Bet užuominos, slapti lūkesčiai, visokiausi tikėjimaisi iš esmės yra atvirumo stoka. Mano ir mylimosios ryšys tęsiasi neilgai, ir daugelio dalykų mes mokomės. Daugelis dalykų reikalauja daugybės metų, kol įsigudrini juos pritaikyti gyvenime. Manau, kad visiškai atvira ir gal kartais net kiek tuo atvirumu brutali komunikacija galiausiai stipriai pasitarnauja. Man regis, suaugęs žmogus pasižymi gebėjimu prisiimti atsakomybę už savo norus ir juos išsakydamas juda išsipildymo link.

Atviras bendravimas yra išties paprastas, bet gyvybiškai svarbus dalykas. Aš dažnai stebiuosi tuo, kad mano dvimetis sūnus – toks laimingas bičas. Kartais galvoju: taip yra dėl to, kad jis dar nesusidūrė su pajamų deklaracijomis. Bet išties manau, kad taip yra dėl to, kad jis aiškiai pasako, ko nori. Ir dažniausiai (sveiko proto ribose) tai gauna.

 

Ačiū, kad skaitai! Mielosios tikslas – kokybiškų, auginančių, pasaulėžiūrą plečiančių tekstų ir bendruomenės, kurioje gera tobulėti kartu, kūrimas. Labai norime atsilyginti kiekvienam autoriui, prisidėjusiam prie Mielosios, dalintis bei kurti toliau. Todėl Tavo indėlis mums labai svarbus. Prisidėk Tau priimtina suma: www.patreon.com/mieloji

Dalintis
  • Tekstas Marius Povilas Elijas Martynenko