Tarp Londone gyvenančios lietuvės ugdančiosios vadovės, gyduolės Oshos Key veiklų yra ir verslo mentorystė, ir šamanizmo praktikos. Ji pasakoja, kad niekuomet veiklų nesirinko sąmoningai, tačiau visuomet pasitikėjo savo intuicija ir gilinosi į tai, kas ją traukė lyg magnetas. „Jei būčiau sau prieš dešimt metų pasakiusi, kuo užsiimsiu šiandien, nebūčiau tuo patikėjusi“, – sako Osha. Man jos istorija pirmiausia yra žavi sąžiningumu pačiai sau ir giliu tikėjimu, kad savo problemas gali spręsti jausdamas ne trūkumą, bet gausą.

Osha, kokią reikšmę Tu teikti Naujiesiems metams? Ar turi ritualų, kuriuos palydėdama senuosius ir pasitikdama naujuosius mėgsti atlikti? Galiausiai ar sudarai naujų metų rezoliucijas?

Kiekviena diena gali būti kaip nauji metai – bet kada galime atlikti savo gyvenimo auditą ir numatyti, ką norėsime pasiekti ateityje. Kadangi mūsų kolektyvinė pasąmonė jau kelis tūkstančius metų naujos pradžios prasmę teikia būtent sausio 1 dienai, šis laikas mus veikia labiau.

Nuo vaikystės mėgau šią dieną užsirašyti savo mintis apie praėjusius metus, galvoti, kas nutiko, ištraukti iš atminties pamokas ir jas apsvarstyti. Iki šiol mėgstu pereiti per įvairias gyvenimo sritis (santykius, sveikatą, finansus, savirealizaciją ir t. t.) ir pagalvoti, ką norėčiau pakeisti, ką pasilikti, ką išmokti. Svarbu paskui tas mintis integruoti į save, su jomis pabūti, pamedituoti, jas išjausti. Peržvelgęs praėjusių metų įvykius gali pastebėti modelių, kurie kartojasi ir galbūt trukdo pasiekti tai, ko trokšti. Tik svarbiausia tokį auditą atlikti su meile ir atjauta sau ir savęs neplakti.

Papasakok savo transformacijos istoriją, Osha. Kaip Tu tapai ugdančiąja vadove ir mentore?

Man atrodo, kad manyje visuomet buvo stiprus ieškotojos archetipas, kuris vis žadino jausmą, jog gyvenime turi būti šis tas daugiau ir jis išties yra magiškesnis, nei mums atrodo, ir kažko esminio mes apie jį nežinome.

Esu baigusi labai praktiškus mokslus – studijavau ekonomiką Kauno technologijos universitete, po kurių išvažiavau į Angliją, susiradau puikų darbą rinkodaros srityje. Nors mano racionalioji pusė vis vertė džiaugtis, koks nuostabus yra darbas tarptautinėje kompanijoje ir kaip nerealu, kad aš apskritai jį gavau, ilgainiui ėmiau jausti, jog nesu savo vėžėse, patiriu per daug streso. Nutariau išvažiuoti keturiems mėnesiams į Filipinus. Po to išsikrausčiau trejiems metams į Naująją Zelandiją ir tęsiau darbą toje pačioje kompanijoje. Išoriškai viskas buvo tarsi ir gerai – ir gražiame name gyvenau, ir gerus santykius turėjau, ir naują mašiną vairavau, bet viduje – visiška krizė. Galvojau – man 25 metai, ir čia jau viskas, dabar gyvenime taip ir bus?

Tada labai domėjausi sveika mityba – dirbdama studijavau holistinę sveikatą. 2012 m. kažkaip radau savyje jėgų išeiti iš darbo, viską parduoti ir priėmiau sprendimą kraustytis į Tailandą. Prieš išvažiuojant man susišvietė, kad dar reikia nuvažiuoti į Indiją ir ten pabūti pusantro mėnesio, sugebėjau net savo partnerį tuo įtikinti. Tas sprendimas buvo visiškai nelogiškas, bet jis mane užvedė ant esminių dvasinio gyvenimo pagrindų, kurie svarbūs iki šiol – sąmoningo įsisąmoninimo (angl. mindfulness), tantros ir šamanizmo.

„Kai šiemet pradėjau nuosekliau dirbti su lietuvėmis, pastebėjau, kad jos ypač trokšta būti tobulos: gerai atrodyti, įkurti verslą, gimdyti ir natūraliai maitinti vaikus, turėti tobulą odą, manikiūrą ir dažytas plaukų šaknis. Per šiuos aukštus reikalavimus nebegali savęs išreikšti.“

Dar 2010-aisiais pradėjau nemokamai mokyti savo drauges ir pažįstamas, o 2012 m. visiškai pasinėriau į savo verslą ir pakeičiau gyvenimo kelią. Iš pradžių epicentru tapo mityba, tačiau besigilindama į ją supratau, kad be proto schemų, mūsų įpročių išmanymo nieko nebus. Galiausiai apie 2016 m. visiškai nustojau domėtis mityba ir panirau į proto, dvasios dalykus. Be to, ėmiausi verslo mentorystės. Dauguma mano klienčių irgi yra ugdančiosios vadovės, gyduolės.

Kaip apibūdintum tas moteris, kurios Tave susiranda, kurias trauki? Kokie klausimai jas atveda pas Tave?

Teikiu individualias ugdomojo vadovavimo konsultacijas, taip pat vadovauju grupėms ir organizuoju renginius. Šie skirtingi būdai traukia skirtingus žmones: dėl individualių konsultacijų dažniausiai kreipiasi ugdančiosios vadovės, kurios mokosi šios veiklos ir nori pirmiausia pasirūpinti savimi, o į grupes patenka platesnė auditorija. Dažniausiai tai yra moterys, kurios siekė perfekcionizmo, perdegė ir kurios prisiminė, kad gyvenimas turėtų būti kitoks.

Tokioje situacijoje galima viską nusimesti, nuneigti daugelį dalykų ir pradėti remtis logika, tačiau ilguoju laikotarpiu irgi šis metodas netenkina. Tam, kad moterys pajustų pilnatvę, reikia seserystės, magijos, moteriškos energijos; nuostabu matyti, kaip prie to prisilietusios jos nubunda. Mes savaime gyjame, kai jaučiamės priimtos, jaučiame bendrystę, o ne konkurenciją. Kultūriškai buvome mokomos konkuruoti ir lygintis: ta gražesnė, tos vyras geresnis, ta gražiau gyvena ir pan. Tačiau mūsų psichika labiau ilsisi ir atsipalaiduoja, kai nekonkuruojame, o jaučiame bendradarbiavimo, bendrystės energiją.

Beje, vartodama žodį magija neturiu omeny kažkokių burtų. Tai yra tie dalykai, kuriems nereikia jokio mokslinio paaiškinimo – juos tiesiog patiri ir jie veikia.

Kaip Tu mokai prie šios magijos prisiliesti, kas čia svarbiausia?

Išmokti būti savo kūne ir jo klausytis. Dažniausiai pas mane patenka labai racionalios, logiškos moterys, kurios nežino, ko apskritai nori iš gyvenimo, koks yra jų pašaukimas, kaip išlaisvinti savo potencialą. Tokių moterų intuicija nuo jų tarsi atskirta. Pirmiausia mokomės būti savo kūne ir pamažu gydomės įvairias traumas, pastebime mus ribojančias nuostatas. Jau vien girdėdamos, kaip savo patirtimi dalijasi kitos moterys, jos gyja.

„Vartodama žodį magija neturiu omeny kažkokių burtų. Tai yra tie dalykai, kuriems nereikia jokio mokslinio paaiškinimo – juos tiesiog patiri ir jie veikia.“

Daug moterų bijo savo galios. Jos labai nori turėti ryšį su kitais žmonėmis, bet bijo atsiskleisti, užsideda kaukes, o paskui nebežino, kaip jas nusiimti ir jaustis saugiai. Daug kas susiję su ankstesnėmis traumomis, žaizdomis: galbūt kas nors nuolat sakydavo, kad tau nepasiseks, tave sugėdino, nuneigė ir tai įsirašė giliau pasąmonėje.

Kai šiemet pradėjau nuosekliau bendrauti su lietuvėmis, pastebėjau, kad jos ypač trokšta būti tobulos: gerai atrodyti, įkurti verslą, gimdyti ir natūraliai maitinti vaikus, turėti tobulą odą, manikiūrą ir dažytas plaukų šaknis. Per šiuos aukštus reikalavimus negali savęs išreikšti. Arba labai nori, bet bijai, kad išsišoksi, išsiskirsi, ir pasitrauki atgal. Turbūt man pačiai reikėjo pagyventi septyniose šalyse, kad pažvelgčiau į tą tobulumo programavimą iš šalies ir pamatyčiau, jog jis nėra visuotinė tiesa ir vienintelis gyvenimo būdas.

Kaip ir moteriškumas tikriausiai nėra vienas.

Moteriškos ir vyriškos energijos turime kiekvienas, ji būdinga ne tik žmonėms, bet ir visatai. Vyriška energija yra struktūra, veiksmas, kryptis, o moteriška – kūrybiškumas, atsidavimas, tėkmė. Tai, kaip ši energija mumyse kinta, savaime nėra nei gerai, nei blogai – nėra jokių rėmų ir „turi būti“. Svarbu yra rasti savo sąmoningumo įrankius ir būti autentiškiausiu savimi. Kuo geriau save pažįsti, tuo labiau stiprėja ryšys su savimi ir tuo įdomiau gyventi. Toks ir yra tikslas.

Mumyse išties gyvena skirtingos moterys: ir vidinė motina, ir vidinė mokytoja, ir vidinė kekšė… Yra laikas ir vieta kuriai nors iš jų pasireikšti. Akivaizdu, kad verslo susitikimas nėra tinkamas pasirodyti vidinei kekšei. Bet kai kuri nors asmenybės dalis yra neintegruota, neigiama ir nustumta į šešėlį, tada, pavyzdžiui, išgėrus alkoholio ar krizinėse situacijose ji gali pasireikšti netikėtai ir šokiruoti ne tik aplinkinius, bet ir mus. Todėl svarbu visas savo dalis pažinti ir priimti, būti atvirai su savimi.

Priartėjome prie kito svarbaus tikslo – būti savimi. Paradoksalu, bet kartais jis irgi kelia stresą – o tai kaipgi tuo savimi būti? Kaip žinoti, kada būnu, o kada – ne?

Visi šie klausimai kyla iš mąstymo, iš proto. Čia yra daug iliuzijų. Protas – geras įrankis, bet jis nėra viskas. Gyvenimo pilnatvės atžvilgiu kūnas yra žymiai protingesnis. Užtai labai svarbu išmokti išlaikyti visus jausmus ir lavinti emocinį intelektą, pastebėti, kokių jausmų mes vengiame, kas labiausiai mus jaudina.

Gali būti, kad kurio nors jausmo vengi, nes jis tave perkelia į nemalonią, sunkią situaciją. Tačiau giliau pakvėpavusi, išjautusi, pakartojusi, kad aš esu saugi, viskas gerai ir tai yra tik jausmas, nusiramini. Net gali apsisukti aplink savo ašį, kad įsitikintum – nėra jokių grėsmių, tave išgąsdino tik tavo jausmas ir tik pripažintas jis greitai neutralizuojamas. Kuo dažniau tai kartoji, tuo saugesnė jautiesi ir nebėgi nuo savo jausmų eidama užkandžiauti, lįsdama į socialinius tinklus ar pan. Štai tada ir sustiprėja intuicija, išauga sąmoningumas.

Šiek tiek juokaudama paklausiu: o kaip elgtis, kai intuicija sako – verčiau neik sportuoti, pabūk saugiai ir šiltai namie ant sofos, o protas stumia keltis ir užsiimti organizmui visapusiškai naudinga veikla?

Pati sportuoju penkis kartus per savaitę, bet esu prieš valią ir discipliną. Kai anksčiau bandydavau disciplinuoti save dėl mitybos ir sporto, iššvaistydavau labai daug energijos, vyko nuolatinė kova su savimi. Tačiau prieš kelerius metus aš tiesiog perprogramavau savo tapatybę ir pasakiau sau, kad esu žmogus, kuris sportuoja, yra sveikas, energingas ir rūpinasi geresne savo ateities versija. Aš jau priėmiau sprendimą, ir dabar nebereikia versti savęs sportuoti – šis procesas labai aiškus, natūralus, savaime suprantamas.

Man patiko knyga „Will Power Instinct“, kurioje akcentuojama, jog iš tiesų turime ribotą sprendimų galią, kurią per dieną gana greitai išeikvojame. Aš nutariau bent jau dėl sporto daugiau sprendimų nebepriimti.

Be to, į šį pasaulį ateiname ne gulėti ant sofos. Saugumo jausmas nereiškia, kad reikia vengti iššūkių. Tu pats sau turi būti saugi erdvė ir tikėti, kad ir kas nutiks, viskas bus gerai, savimi pasirūpinsi. Tai yra ne pasitikėjimas (angl. confidence), bet tikėjimas savimi (angl. trust).

Ami Robertson nuotr.

Savo gyvenime daug kartų rizikavau: išėjau iš darbo, keliavau po tolimus kraštus, ėmiausi naujos veiklos ir verslo… Jei nebūčiau patikėjusi savo intuicija ir savimi, kad man visada viskas seksis gerai, nebūčiau to dariusi. Autentiškumo troškimas manyje yra toks stiprus, kad man daugiau jėgų atimtų negyventi pagal save. Aš tiesiog nusprendžiau klausyti savęs.

Svarbi Tavo mokymų tema yra savo potencialo išlaisvinimas. Kaip pirmiausia identifikuoti, kur jis glūdi?

Duosiu ąžuolo gilės pavyzdį – ji gali tapti ąžuolu, bet kad juo taptų, reikia tinkamos dirvos, drėgmės, saulės, laiko. Taigi svarbu yra suprasti, kas aš esu, ir sudaryti sau tinkamas sąlygas. Šis supratimas atsiranda per emocinį intelektą, per buvimą savo kūne. Jis nurodo tau, kas yra tiesa, o kas – netiesa. Todėl vienintelis patarimas – pasikliauti intuicija ir negalvoti, kas bus po penkerių ar dešimties metų.

Svarbu išmokti būti su savimi ir nebėgti nuo savęs ir savo baimių, traumų, žaizdų, netikrumo per maistą, vyną, seksą, televiziją ar dar ką nors, kad tik nebūtum su tomis nepatogiomis mintimis ir jausmais. Šitaip ir prarandame savo gyvenimo esmę – esamąjį momentą. Ateitis ir praeitis yra tik konceptai. Žmonės gyvena nuolatos galvodami apie kitą veiksmą, kurį atliks ateityje. Bet kur mes vis bėgame, kur nubėgsime?

Saviugdos mokytojai dažnai atrodo beveik tobuli, bet Tu vis pabrėži, kad mokaisi ir pati. Kokias pamokas dabar stengiesi išmokti?

Jaučiu, kad dabar mano darbas, savirealizacija, sveikata, kūnas tiesiog klesti, tačiau turiu klausimų ir neišmoktų romantikos pamokų. Prieš trejus metus nutraukiau savo dešimtmetį trukusius santykius, išmokau iš naujo nubrėžti savo ribas ir matau, jog po įvairių nusivylimų mano širdis vis dar uždaryta, nors kurti naujus santykius noriu.

Svarbu atsakyti į klausimą, ar noras būti poroje kyla iš išorės, nes visuomenė įpratusi matyti sėkmingą žmogų, ar pats to nori, ar esi tam pasirengęs. Gyvendama Londone visuomenės spaudimo nejaučiu, čia daug vienišų žmonių, tačiau pripažinau, kad aš pati noriu patirti meilę. Taip pat suprantu, kad man svarbu pasirodyti ten, kur noriu, ir pasikliauti procesu, kuris kur nors veda.

Neseniai pabaigei intensyvius šamanizmo mokymus. Papasakok, kaip ryžaisi šiai kelionei.

Šamanizmas į mano gyvenimą atėjo 2012 m., kai Indijoje tantros kursuose sutikau anglą šamaną, kilusį iš vienos Peru šamanų linijos. Panorau, kad jis mane mokytų ir inicijuotų į šamanus, tačiau tada šią veiklą kelią atidėjau ir sugrįžau prie jos tik prieš kelerius metus. Jaučiuosi labai privilegijuota, nes man teko garbė būti priimtai į Q’ero genties liniją, į kryptį, vadinamą Pampamesayok. Šis žodis reiškia ‘žemės gyduolis’.

Šamanizmas pirmiausia kalba apie ryšį su savimi, aplinkiniais ir žeme, apie tai, jog mes visi esame susiję, apie pagarbą sau, kitiems žmonėms ir planetai. Kartu tai yra ir labai praktiškas darbas su energija, padedantis surasti, kas tau trukdo judėti pirmyn. Tarkime, kokie nors praeityje neišjausti jausmai. Ši gydymo tradicija gyvuoja nuo gilios senovės, šventa ir neįtikėtinai galinga – per vieną sesiją įmanoma pasiekti tokių pat rezultatų, kokius atneša daug metų trunkanti terapija. Šiuo būdu gydoma nervų sistema ir sudaromos sąlygos traumoms išnykti.

„Svarbu išmokti būti su savimi ir nebėgti nuo savęs ir savo baimių, traumų, žaizdų, netikrumo per maistą, vyną, seksą, televiziją ar dar ką nors, kad tik nebūtume su tomis nepatogiomis mintimis ir jausmais. Šitaip ir prarandame savo gyvenimo esmę – esamąjį momentą.“

Savo problemas ir traumas galima įveikti dirbant dviem kryptimis – iš trūkumo ir iš gausos mentaliteto. Pirmuoju atveju žmogus ateina spręsti savo problemų, nes jaučiasi blogai ir nori jas įveikti. Bet kai tik jas išsprendžia, žiūrėk, atsiranda naujų. Aš su šiuo būdu visiškai nerezonuoju. Man atrodo, pirmiausia reikia sukurti saugią erdvę ir darbą su savo šešėliais suvokti kaip evoliuciją, o praeities klaidas – kaip peną ateities pamokoms. Tik tada, kai nervų sistema atsipalaiduoja, pamatai, koks įdomus yra šis procesas, kiek augimo, naujų atradimų jis padovanoja. Aš kartais sakau, kad tiesiog neturiu laiko neatlikti šio darbo ir klupti mane ribojančiose kilpose.

Ačiū, kad skaitai! Mielosios tikslas – kokybiškų, auginančių, pasaulėžiūrą plečiančių tekstų ir bendruomenės, kurioje gera tobulėti kartu, kūrimas. Labai norime atsilyginti kiekvienam autoriui, prisidėjusiam prie Mielosios, dalintis bei kurti toliau. Todėl Tavo indėlis mums labai svarbus. Prisidėk Tau priimtina suma: www.patreon.com/mieloji