Vieną vakarą mano galantiškasis vyras trenkė kumščiu per stalą. Liko net žymė. Ant jo krumplių, stalas tvirtas, ąžuolinis. Supyko žmogus, kad per mažai mylimės. Pradėjo klausinėti – gal iš mano burnos smirda? Gal nusiskusti barzdą? Kas darosi? Gal tau reikėtų pasibarškinti su kitu?

Per septynerius mūsų bendro gyvenimo metus esu mačiusi, kaip jis miegodamas bandė nusišlapinti atsisėdęs ant virtuvės kėdės, esu mačiusi, kaip rėkė, net seilės tiško, ant diedo, bandžiusio iš mano rankinuko ištraukti piniginę, arba kaip ant rankų it nuotaką nešė savo Alzheimeriu sergančią motiną, bet tokio?! Įsižeidęs berniukas. Net nusijuokiau. „Ot, trenkė vyras į stalą, ir žmonos kelnaitės sudrėko“, – pabandžiau pajuokauti, bet jis tęsė kalbą toliau. Kas su mumis darosi? Kas negerai? Gal man ieškoti meilužės? O koks, brangusis, yra tavo emocinio intelekto koeficientas? Galbūt pradėkime nuo mūsų bendros emocinės būklės? Abu esame darbiniai arkliai, turime vaiką, kasnakt miegame po 5 valandas… Kada paskutinį kartą buvome pasimatyme? Gal tu prieš trankydamasis surask auklę ir išsivežk mane kur nors? Kiek mes galim duotis ant saliono sofos? Jau net gėda prieš svečius.

Nesimylėjome dar tris dienas ir tris naktis. Nesikalbėjome tiek pat. Užtai aš kalbėjausi su savo draugėmis. Dauguma mane guosdamos sakė – been there, done that.

Nesu gudri moteris. Ir toji išmintis, kad už kiekvieno sėkmingo vyro stovi protinga moteris ar kaip ten, neveikia, nors tu ką. Iš savo šeimos moterų irgi nesužinojau vyriškiems skrandžiams patinkančių prieskonių sąrašo, kokius apatinius reikia dėvėti ar kokia mediena šeimos židinį kurstyti. Išmokau nebent klausytis savo balso, o tas kartais visko prišneka. Tai ir kapstausi kas savaitę su savo psichoterapeute. Ši, beje, irgi jau yra užsiminusi apie moteriškas gudrybes.

Iš pradžių viskas buvo gerai. Buvome meilužiai, norėjome vienas kito. Paplūdimiai, parkai, viešieji tualetai, 69 danguje, visokie čiulpimai duše ir greitukai prieš išbėgant į darbą.

Mano libido sugedo gimus vaikui. Klasika. Iš pradžių skaudėjo. Buvau net prisigalvojusi, kad akušerė po gimdymo, lopydama mano įtrūkius, paliko vadinamąją papildomą siūlę vyrui. Ėjau aiškintis, po apžiūros gavau patarimą nusipirkti makšties rutuliukų. Suprask, tikrai ne dėl siūlės vyrui man reikėtų jaudintis. Vėliau ten atsirado dykuma. Sachara su gyvačių urveliais, skorpionų pėdsakais ir klastingais miražais. Nutraukus maitinimą, pH normalizavosi, viskas lyg ir grįžo į savo vietas. Lyg ir. Pamažu aš pradėjau išties suprasti, ką reiškia vulgarios frazės iš anekdotų: „man skauda galvą“, „neduoda“, „vyro turi būti pilnas skrandis ir tušti kiaušai“ ir pan. Man pradėjo „skaudėti galvą“. Pradėjau duoti, o dažniau – neduoti savo vyrui… O juk teigiama, kad seksas yra aukščiausia įmanoma sąjunga tarp žmonių šioje žemėje. Kas su mumis vyksta?

Tada sužinojau savo vyro naujausią fantaziją. Pasirodo, jį labai jaudina, kai aš plaunu indus ar ką nors kepu, kitaip tariant, kai esu virtuvėje užsiėmusi buitiniais reikalais. Laba diena, aš esu auksinė „Wolt“ klientė! Susimąsčiau, ar tik jo pasąmonė nesvajoja apie tą protingą moterį, židinio kurstytoją? Aš irgi fantazuoju. Mane jaudina įsivaizduoti savo vyrą didelį ir raumeningą. Arba tiesiog kitą didelį ir raumeningą vyrą. Iki šiol nesuprantu, kaip mano tėvai kartu išgyveno 30 metų, o seneliai – visus 60.

Prisipirkau vibratorių, laikau naktinio stalelio stalčiuje. Vyras apie juos sužinojo, kai mūsų vaikas visur ieškojo kažkur dingusių elementų ir pastaruosius rado būtent ten, kur rado. Juokėmės už pilvų susiėmę, bet gal visai ir nejuokinga. Kartą tikrinau jo mesendžerio žinutes, bet nieko neradau. Arba gerai slepia, arba išties kantriai laukia mūsų pavasario.

Jam seksas yra aistra, geismas, meilės žodžiai, man – poros emocinės būklės išraiška. Jis mylėdamasis užkamšo skyles visomis prasmėmis, atsiprašau už tokį vulgarumą, ir sulaukia patvirtinimo, kad viskas yra gerai, susitaiko su manimi, o aš myliuosi, kai jaučiuosi saugi ir atsipalaidavusi. Jis nori mylėtis kasdien, man užtenka dviejų kartų per savaitę. Jis masturbuojasi žiūrėdamas į japones, aš – į kareivius. Jis – ne kareivis, aš – ne japonė.

Bet užsimanėme antro vaikelio ir į mūsų namus grįžo erosas. Lyg niekur nieko. Vėliau, jaučiu, vėl dings. Tada galbūt teks įsirašyti tinderį arba užsirašyti porų psichoterapijos konsultacijai, arba man pradėti kepti kugelius ir obuolių pyragus, arba skirtis ir vėl įsimylėti.

Ievos ir Adomo santykiai yra didžiausia paslaptis, ir obuolio atsikandus viskas tik prasideda…

Ačiū, kad skaitai! Mielosios tikslas – kokybiškų, auginančių, pasaulėžiūrą plečiančių tekstų ir bendruomenės, kurioje gera tobulėti kartu, kūrimas. Labai norime atsilyginti kiekvienam autoriui, prisidėjusiam prie Mielosios, dalintis bei kurti toliau. Todėl Tavo indėlis mums labai svarbus. Prisidėk Tau priimtina suma: www.patreon.com/mieloji