Pati kūrusi verslus, mokiusi verslumo ir motyvavusi kitas moteris, šiandien verslo sociologė Julija Mažuolienė daugiausiai tyrinėja antreprenerystę ir domisi, kas moteris Lietuvoje labiausiai skatina kurti savo verslus. Kaip jos suderina, atrodo, amžinus šeimos ir karjeros iššūkius? Ir kokių svarbių savybių kietam, vyrų sukurtam verslo pasauliui suteikė moterys?

Dar vienas tikrai vertingas rubrikos „(Ne)įkainojama“, rengiamos kartu su banku „Citadele“, interviu.

Julija, kokia yra Jūsų atsiradimo versle istorija?

Jau nuo mažumės norėjau būti nepriklausoma. Jaučiausi esanti truputį nestandartinė mergina, kuri niekada nelaukė princo ant balto žirgo. Gana anksti, būdama dvidešimt dvejų, tapau mama, o dvidešimt šešerių jau buvau daugiavaikė, nes gimė dvyniai. Pradėjau galvoti, ką aš noriu veikti toliau, kaip suderinti karjerą ir šeimą. Tuo metu samdomas darbas buvo mažiau lankstus nei šiandien, o savęs realizavimo formų jame, man atrodė, buvo minimaliai.

Tad su dar keliomis merginomis įkūrėme nevyriausybinę organizaciją „Naujos kartos moterų iniciatyvos“, kuri rūpinosi moterų teisėmis, jų saviraiška, įvairių mažumų problemomis. Organizavome įvairius festivalius ir renginius. Man būnant motinystės atostogose su dvyniais, gimė naujas projektas, kurio vienas iš tikslų buvo padėti ilgesnį laiką namuose su vaikais praleidusioms moterims, nebežinančioms, kur judėti toliau. Tuo metu apgyniau magistro darbą, įkūriau smulkų kūrybinį verslą, o po to iškart startavome su projektu „MOMA: Mobilios mamos – naujos kartos darbuotojos“, su kuriuo važinėjome po Lietuvą, aplankėme gal dvidešimt regionų ir mokėme moteris verslumo. Ėjo 2009 metai, tuo metu organizacijų, besirūpinančių moterų verslu, buvo labai mažai. Regionuose vesdavome dešimties užsiėmimų kursus, per kuriuos moterys net tik gaudavo teorinius pagrindus, bet ir pradėdavo kurti savo įmones.

Pasakoju apie savo veiklas, bet turiu pridurti, kad visa tai daryti vienai auginant mažus vaikus būtų buvę tikrai sudėtinga ar net neįmanoma. Laimei, mano vyras tada perėmė dalį jų priežiūros, todėl galėjau nemažai laiko skirti savo karjerai.

Dabar kaip sociologė tyrinėju moterų verslo aplinką, kokius verslus jos kuria, kas jas motyvuoja, kaip Lietuva šiuo atžvilgiu atrodo tarptautinėje erdvėje, kokios yra tendencijos. Ir savo tyrimuose verslumą visuomet atskiriu nuo antreprenerystės.

Kokie yra esminiai verslo ir antreprenerystės skirtumai?

Antreprenerystė – tai veikla, kurioje yra realizuojamas naujumas, drąsios idėjos. Verslo sritis gali būti įprasta, tačiau koks nors technologinis, vadybinis sprendimas pakelia tą verslą į visai kitą lygį. Pavyzdžiui, įkuriate kepyklą, kuri vėliau išsiplečia į tinklą, ir įdiegiate edukacinę funkciją – imate mokyti, kaip kepti duoną. Integruoti daugiau komponentų nei tik vadyba ar pardavimas jau yra antreprenerystės bruožas.

Ką atskleidžia Jūsų atlikti ar išanalizuoti tyrimai? Kaip sekasi moterims Lietuvoje kurti verslus?

Pagal mūsų įkurtus startuolius pirmaujame Europoje, tačiau esame ir mažiausiai finansuojamos. Vadinasi, Lietuvoje yra daug moterų, kurios nori įkurti savo verslus, tačiau susiduria su daugiau iššūkių ieškodamos finansavimo. Beje, įdomu, kad, remiantis pastarojo dešimtmečio tyrimais, moterų startuoliai gyvuoja ilgiau ir yra stabilesni nei vyrų.

Julija Mažuolienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Iš tyrimų matyti, kad moterys iš verslo gauna mažiau pajamų nei vyrai. Yra keletas aspektų, kurie turi tam įtakos. Visų pirma jos renkasi mažiau pelningas sritis, pavyzdžiui, aptarnavimo, švietimo, socialinės veiklos, mados. Kitaip sakant, stereotipiškai priskiriamas moterims. O pelningesnės IT, statybos, finansų sritys dažniau yra valdomos vyrų. Jei moteris visgi renkasi vyrų dominuojamą sritį, pavyzdžiui, inžineriją, jai būna sudėtingiau konkuruoti, surinkti tam tikrą informaciją ir įrodyti, kad ji gali dirbti toje srityje. Kitaip tariant, moteris turi nusipelnyti, kad priklausytų tam tinklui.

„Pagal mūsų įkurtus startuolius mes pirmaujame Europoje, tačiau esame ir mažiausiai finansuojamos. Vadinasi, yra daug moterų, kurios nori įkurti verslus, tačiau susiduria su daugiau iššūkių ieškodamos finansavimo.“

Mane džiugina tai, kad Lietuvos moterys yra pakankamai aktyvios verslo sektoriuje, tačiau kaip lyčių lygybės ekspertei labai norisi, kad lygybės būtų daugiau. Visų pirma reikia tobulinti įstatymus. Pavyzdžiui, šiuo metu, jei moteris nėra pagal darbo sutartį įsidarbinusi savo įmonėje ar dirba turėdama individualios veiklos pažymą, ji negali išeiti motinystės atostogų. Žinau keletą labai aktyvių daugiavaikių moterų antreprenerių, pasakojančių, kad niekada nebuvo išėjusios įprastų motinystės atostogų ir nuolat judėdavo tarp verslo ir savo kūdikių.

Tyrimai taip pat rodo, kad Lietuvos verslo sektoriaus moterys savimi pasitiki mažiau nei vyrai. Šiuo atžvilgiu situacija užsienyje gana panaši. Pasitikėjimas savimi versle yra kompleksinis dalykas – jis priklauso nuo šeimoje įdiegtų vertybių. Be to, jei artimoje aplinkoje nebuvo sėkmingų pavyzdžių, tuomet ir baimių daugiau. Moterys linkusios pirmiausia ieškoti konsultacijų iš išorės, atsargiai tyrinėti rinką, pabendrauti su tais žmonėmis, kurie jau pasiekė savo trokštamus tikslus.

Man įdomu, kaip susiklostė tos vyriškų ir moteriškų verslų sritys, kai kur vadinamos kietąja ir minkštąja ekonomika. Kodėl būtent pastarojoje moterys jaučiasi tvirčiau?

Išties dažniausiai stambūs verslai yra dominuojami vyrų, o moterys labiau linkusios kurti smulkiuosius verslus.

Taip jau susiklostė istoriškai, kad verslai, ekonomika buvo kuriami vyrų. Štai JAV po Didžiosios depresijos itin trūko darbo vietų, todėl dirbo tik vyrai, jie ir pirmieji pradėjo kurti verslus. Taip įsitvirtino vyriškos vertybės, kaip turi būti organizuojamas verslas. Moterys, beje, irgi buvo įsitraukusios: užsiėmė gamyba, mainais ir pan., tik tuo metu tokios veiklos nebuvo laikomos verslais.

Svarbu pažymėti, kad būtent moterys verslui, kapitalizmui suteikė socialinį aspektą. Yra atlikta tyrimų, įrodančių, kad moterims užimant daugiau vadovaujamų pareigų ir vadovaujant daugiau verslų kyla šalies BVP. Tie „minkštieji“ dalykai versle svarbūs, kad jis būtų integralus, visapusiškas, žmogiškas ir dėl šių savybių duotų geresnių rezultatų.

Šiuo metu veikia nemažai verslo moterų tinklų, klubų, kurie skatina jungtis ir palaikyti vienai kitą. Kuo yra naudingos, svarbios tokios bendruomenės?

Pastebėjau, kad egzistuoja kelios grupės. Viena – tai pradedančios moterys, kurios noriai įsitraukia į verslo tinklus, tikėdamosi gauti vertingos informacijos, išgirsti apie kitų bendražygių patirtį ir sulaukti palaikymo. Kita grupė – jau ilgą laiką verslu užsiimančios moterys, kurias įsitraukti į tokias bendruomenes motyvuoja noras pasidalinti savo patirtimi ir padėti kitoms. Trečioji grupė apie tuos verslo tinklus dažnai žino, bet turi neigiamą nuomonę: esą moterų tinklas, kaip ir moteriškas kolektyvas, pilnas apkalbų ir intrigų. Visgi tos moterys, kurios įsitraukia į tinklų, klubų veiklas, dažniausiai sako, kad jie labai padeda.

Cottonbro nuotr.

Šiuo metu ir pagalbos iš institucijų gaunama labai daug: kuriami įvairūs „Verslios Lietuvos“, Moterų informacijos centro, „Women Go Tech“, „Go Forward“ projektai ir programos.

Noriu sugrįžti prie šeimos ir karjeros derinimo klausimo. Jūs savo karjeros pradžioje turėjote vilčių, kad būtent versle galėsite būti lankstesnė ir geriau suderinsite šias dvi gyvenimo sritis. Kas labiausiai motyvuoja kitas moteris, kurios ryžtasi įkurti verslus?

Norint išvystyti sėkmingą verslą, jam reikia skirti labai daug laiko. Tačiau atlikdama tyrimą pastebėjau dar vieną tendenciją – jame dalyvavo nemažai moterų, kurios įkūrė smulkųjį verslą ir nė negalvojo apie jo plėtrą. Dažniausiai tokiais atvejais antroji pusė užtikrina pagrindines šeimos pajamas ir moters verslas yra labiau papildomas šaltinis, skirtas daugiau jos pačios poreikiams tenkinti. Tokiais atvejais moterys paskirsto savo dėmesį šeimai ir verslui, o jų antrosios pusės labiau įsitraukia į pagrindinę finansinę veiklą. Būtent šios kategorijos moterys teigė jaučiančios pusiausvyrą gyvenime.

„Taip jau susiklostė istoriškai, kad verslai, ekonomika buvo kuriama vyrų. Štai JAV po Didžiosios depresijos itin trūko darbo vietų, todėl dirbdavo tik vyrai, jie ir pirmieji pradėjo kurti verslus. Taip įsitvirtino vyriškos vertybės, kaip turi būti organizuojamas verslas.“

Bendraudama su tomis tyrimo dalyvėmis, kurių verslai iš smulkių keitėsi į vidutinius ar stambius, pastebėjau, kad jos labai daug dėmesio skyrė darbui. Norėdamos suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, jos turėjo pasisamdyti papildomų žmonių (namų tvarkytoją, auklę, vairuotoją) ir savo dienoje galėjo pasilikti tik kokybiško laiko su vaikais, vyru properšas. Aišku, pagalbiniams žmonėms reikia turėti lėšų ir ne visos moterys savo karjeros pradžioje gali sau tai leisti.

Nustačiau keturis pagrindinius motyvus kurti verslą. Pirmasis – finansinis. Moterys tikisi, kad galės uždirbti daugiau nei dirbdamos samdomą darbą. Antrasis – viršininko neturėjimas. Trečiasis – šeimos ir darbo įsipareigojimų suderinimas. Ketvirtasis – savirealizacija, savo idėjų, talentų atskleidimas.

Dar pastebėjau, jog tos lietuvės moterys, kurios yra veiklios, nori ir kurti verslus, ir turėti šeimas, dažniausiai taip pat labai reiklios sau ir kitiems – jų kartelė užkelta labai aukštai.

Kaip manote, ar šiuo metu, net ir vykstant karui Ukrainoje, yra geras laikas moterims kurti verslus?

Visada yra geras laikas. Prasidėjo pandemija – geras laikas, baigėsi karantinas – geras laikas. Labai daug kas priklauso nuo moters – ar ji pasiruošusi susidurti su pirmais nesklandumais bei iššūkiais ir nepasiduoti. Svarbu atsakyti į klausimus: ką aš noriu pasiekti, kokie yra mano vidiniai siekiai? Jei tie siekiai nėra tvirti, tada tikrai verta suabejoti, ar tinkamas metas kurti verslą. Kitaip sakant, jei pasistatai kopėčias ne prie tos sienos, kažin ar pasieksi tave džiuginantį tikslą. Paprasta, žinoma tiesa, bet svarbiausia yra geras santykis su savimi ir žinoti, ko iš gyvenimo nori.

„Mieloji“ x „Citadele“ | (Ne)įkainojama

Finansai vis dar yra tabu. Tačiau ši tema gali beveik visapusiškai atskleisti žmogaus asmenybę: nuo jo auklėjimo iki požiūrio į aplinką ir save. Pastebime, kad finansų tema yra ypač jautri moterims. Įdomu, kodėl?

Kartu su banku „Citadele“ ryžomės paanalizuoti finansinius stereotipus ir kliūtis, trukdančias daugiau uždirbti, taupyti, investuoti ir kurti savo verslą. Pirmoji šio straipsnių ciklo pašnekovė, finansų ekspertė Rūta Ežerskienė sako: „Kalbėti apie pinigus sveika ne tik piniginei, bet ir emocinei sveikatai, santykiams su partneriu, vaikais, siekiant geriau pažinti save bei tobulėti.“ Mums tokie pokalbiai atrodo neįkainojami.