Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre yra žurnalistė, rašytoja, knygų „Šešeri metai Saigone“ ir „Kvėpuoti kitais“ autorė.

Kai buvau maža, didžiausią laimės pojūtį man sukeldavo…

… grįžti namo iš mokyklos ir įkišti nosį į knygą. Skaičiau visada ir visur: prie stalo, tualete, kieme po palmėmis (vaikystėje gyvenau trejus metus Indijoje). Mano mama turėjo pavydėtiną biblioteką, tokią kaip iš filmų, tad knygų nepritrūkdavo. Kol šviesu – skaitydavau ant palangės, o kai sutemdavo, kišdavau lempą po antklode ir naiviai tikėdavau, kad mama nepamatys joje pradegintų skylių.

Ką šiandieninė aš galėtų pasakyti ar patarti sau dvidešimtmetei?

Atsipalaiduok! Tiesiog daryk tai, ką darai, iš širdies ir nesikoncentruok į tai, ko nemoki, kas neišeina, ką pasakys kiti. Mylėk, mąstyk, būk gera, būk dėkinga. Viskas bus gerai.

Koks yra esminis skirtumas tarp moterų ir vyrų?

Vyrai iki šiol nežino, kur padėtos vaikų kojinės. Juokauju, bet tiesos yra. Gal dar tai, kad moterims šiais laikais vis dar reikia padaryti daugiau negu vyrams, norint įrodyti savo vertę.

Juditos Juknelės nuotr.

Moteriškos draugystės yra nuostabios, nes…

… jos praturtina, papildo, sušildo liūdnesnę dieną. Neturiu daug tikrų draugių, bet tos, kurias turiu, yra mano jėga ir variklis. Tikiuosi, kad jausmas abipusis.

Kokią asociaciją sukelia kreipinys mieloji?

Tai nėra kreipinys, kurį vartoju. Turiu draugių, kurios taip į mane kreipiasi. Jos daugiausia yra švelnios, jautrios moterys, todėl joms tai tinka ir manęs neerzina.

Ar dažnai pasijuntate balta varna ir, jei taip, kaip su šiuo patyrimu „sutariate“?

Nepasijuntu. Gal dėl to, kad sąmoningai apsupau save kitomis baltomis varnomis ir nebematau savo spalvos?

Gyventi pagal save man labiausiai padeda…

… įveikta baimė pasijusti nepatogiai. Tik tada, kai nustoji nuolatos nerimauti dėl savęs, gali padaryti ką nors tikrai drąsaus.

Kas yra gyvenimo pilnatvė?

Vaikai. Gulėti ryte lovoje apsikabinus dukras, įkišus nosį į jų plaukus. Jei angelai turi kvapą, jis tikriausiai yra toks, koks vaikų. Tokiais momentais jaučiuosi pripildyta, tyki, rami.

Dovilės Babravičiūtės nuotr.

Man tvarūs santykiai yra…

… paremti meile. Kai žmonės priima vienas kitą tokius, kokie jie yra, ir nesistengia pakeisti. Neliepia eiti persidaryti nosies ar išmokti kinų kalbą. Santykiai be kenkiančio melo.

Labiausiai savimi didžiavausi, kai pagaliau…

Kai prakalbau prancūziškai – tai ketvirta mano kalba ir kol kas man sunkiausia.

Mano šių dienų mantra ar tiesiog labai patinkanti, taikli frazė.

Jei priglaustumėme prie žemės ausį, paslaptį pajustumėme glūdint savo kauluose (iš „New York Times Book Review“, Sloane Crosley atsiliepimo apie Olgos Tokarczuk knygą „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“).

Labiausiai suvirpinusi knyga, kurią neseniai skaičiau…

Dabar skaitau Romaino Gary „Aitvarus“ ir Olgos Tokarczuk „Dienos namai, nakties namai“. Skirtingos, gražios, kvapą gniaužiančios žodžiais, vaizdais ir idėjomis.

Ačiū, kad skaitai! Mielosios tikslas – kokybiškų, auginančių, pasaulėžiūrą plečiančių tekstų ir bendruomenės, kurioje gera tobulėti kartu, kūrimas. Labai norime atsilyginti kiekvienam autoriui, prisidėjusiam prie Mielosios, dalintis bei kurti toliau. Todėl Tavo indėlis mums labai svarbus. Prisidėk Tau priimtina suma: www.patreon.com/mieloji