Nekart skaičiau apie senas kaip žmonija gydomųjų prisilietimų ir masažų galias. Buvau girdėjusi ir apie pėdose, plaštakose ir ausyse esančius refleksų taškus. Gerai atsiminiau tą nuskaidrėjusio proto, švarios ir ramios energijos tėkmę po tailandietiško pėdų masažo. Visgi pirmąkart eidama pas refleksologę Aliną Ribokienę nebuvau tikra, ko tikėtis. Juokinga, bet net dėliojau savo pėdas tarsi nesavas ir kitaip jas jaučiau. Ką jos apie mane papasakos, ką atskleis?

Alina minėjo, kad refleksologiją derina su ugdomuoju vadovavimu (angl. coaching). Kas tai per derinys? Įsitaisiusi minkštame krėsle ir ištiesusi pėdas nustebau, kaip greitai atsipalaidavau ir leidau savo smalsumui veržtis klausimais, o kūnui – fiksuoti naujus potyrius.

Alina, kaip Tu pristatai refleksologiją? Kokią jos kryptį esi pasirinkusi?

Refleksologija vadinu gilų vidinį kūno atpalaidavimą per pėdas. Mūsų pėdos pilnos refleksinių taškų, kuriuos stimuliuojant rankomis perduodamas impulsas į vidaus organus ir sistemas (pavyzdžiui, virškinimo, nervų, kraujotaką, limfotaką). Labai mėgstu pateikti paprastą, šiais laikais gerai suprantamą pavyzdį – apie kompiuterį. Naujas kompiuteris veikia puikiai. Laikui bėgant atsisiunčiame ar sukuriame įvairių failų, ne visada jau nereikalingus ištriname. Interneto naršyklėje atsidarome daug skirtukų, klausomės muzikos, žiū, ir kompiuteris pradeda strigti, neužkrauna naujo puslapio ar neleidžia atlikti kitų veiksmų. Geriausias „vaistas“ – funkcija „perkrauti“. Man refleksologija ir yra kūno „perkrovimas“, leidžiant jam susireguliuoti, pasitaisyti.

Mano taikoma technika susiformavo per daugybę metų. Daug žinių gavau iš nuostabių refleksologijos meistrų Hanne Marquardt, Christine Lynne Stormer, Jane Sheehan, Mauricio Kruchiką. Kiekvienas žmogus, prie kurio prisiliečiau, man padėjo sukurti savo metodiką, atsirinkti, kas efektyviausiai padeda perskaityti pėdose „surašytą“ asmeninę istoriją.

Refleksoterapijos seanso metu keliu klausimus: kodėl paspaudus vieną ar kitą pėdos tašką skauda būtent čia, kokia emocija čia slypi, kodėl žmogus taip jaučiasi? Skausmas yra žinutė, kad žmogui reikia pagalbos. Be terapinio pokalbio toli nenueisime arba prašviesėjimas bus tik trumpalaikis.

Kaip Tu šią terapiją atradai ir ja susidomėjai?

Prieš dešimtmetį išgyvenau asmeninį perversmą ir pradėjau ieškoti alternatyvių būdų, kaip sau padėti susitvarkyti su nerimu, pykčiu, nusivylimu, baimėmis. Pirmiausia atradau reiki praktiką, kuri man labai padėjo, skaičiau savigalbos knygas. Supratau termino holistinė terapija esmę: fizinis, mentalinis ir emocinis kūnai stipriai susiję, jie yra visuma. Jei nori sau padėti, turi tai daryti holistiškai. Saviugdos knygose vis rasdavau minimą refleksologiją, kuri buvo vadinama viena veiksmingiausių terapijos formų, skatinančių fizinio ir emocinio kūnų gijimą. Ėmiau šį žodį pastebėti ir savo kasdienėje aplinkoje: metro (tuo metu gyvenau Londone), knygose, klinikų languose, tik dar niekaip nesupratau, kaip per pėdas galima pagerinti savijautą. Neilgai trukus sutikau mokytoją, po kurios pirmo prisilietimo supratau, kad radau tai, ko ieškojau.

„Man refleksologija ir yra kūno „perkrovimas“, leidžiant jam susireguliuoti, pasitaisyti.“

 Kokia yra didžiausia refleksologijos nauda praktiniu požiūriu? Ar galima iš pėdų sužinoti apie negalavimus, ar bent jau kada vertėtų kreiptis į sveikatos specialistą?

Didžiausia nauda – gilus nervų sistemos atpalaidavimas, kokį savo kasdienybėje žmogus gali sunkiai pasiekti. Gerai pamenu vienos klientės, kuri nuolat jausdavo nerimą, komentarą: „Mane taip nuramino, kad net pajutau, kaip atsipalaiduoja vidaus organai.“

Refleksologija išties padeda išsklaidyti kūno, minčių įtampą, suvokti susikaupusias emocijas, vidinę būseną, išgirsti save. Kūnas visuomet kalba, duoda signalus, rodo simptomus, ir jei juos ignoruojame, pasiekiame nepageidaujamą stotelę – ligą. Refleksologija šiuo atveju veikia kaip prevencinė priemonė.

Kai liga jau diagnozuota, ši terapija sėkmingai švelnina simptomus, mažina skausmus, skatina savigydos procesą. Primenu, kad refleksologai nei diagnozuoja, nei išgydo, o tik suteikia stimulą kūnui tvarkytis pačiam. O jei po refleksologijos kurso vis dar yra labai skausmingų refleksinių taškų, vertėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ar specialistą.

Erikos Želnienės nuotr.

Kokių galėtum papasakoti apie įsimintiniausią refleksologijos praktikos patirtį, atradimus, klientų istorijų?

Pirmiausia į galvą atėjo dešimties metų mergaitė, kuri apsilankė kartu su tėveliais. Stebėdama, kaip refleksologijos procedūros atliekamos tėčiui, po to mamai, ji visą laiką čiauškėjo, juokėsi ir šypsojosi. Tėvai pasidžiaugė, kad dukra visada tokia. Sesijoms einant į pabaigą, mergaitė paklausė mamos, ar ir ji galėtų gauti pėdučių masažą. Vos palietus jos pėdas, baigėsi juokas, kalbos, dingo šypsena. Nukrito linksmos mergaitės kaukė, išryškėjo paslėptas nerimas, jautrumas, liūdesys.

Dažnai girdžiu, kad refleksologijos kurso metu žmogus gauna galimybę geriau pažinti save, neįvardytus suvokimus, neišjaustus jausmus, neįsisąmonintus potyrius. Dažnai jis prisibijo problemos gilumo, vidinio nepatogumo ar suintensyvėjusių negalavimų, bet ten ir slypi priežastis. Tad tik būnant atviram ir tęsiant terapiją laukia nuostabūs rezultatai.

Kaip refleksologija pakeitė Tavo gyvenimą, požiūrį į žmogaus kūną, sveikatą?

Refleksologija moko kiekvieną žmogų pažinti kaip atskirą pasaulį, mikrokosmosą. Nėra vienodų pėdų, kaip nėra vienodų žmonių, vienodų istorijų. Refleksologija, kaip ir kitos holistinės terapijos, atsižvelgia į kiekvieną žmogų. Mumyse vienu metu vyksta daug procesų, todėl sunku įsivaizduoti, kaip kūnas geba susitvarkyti pats. Pavyzdžiui, daug klientų ateina jausdami galvos skausmą, bet kokios skirtingos jo priežastys… Ne vienas kentė stiprius nugaros raumenų skausmus ir refleksologijos procedūros padėjo juos numalšinti, išsitiesti arba palengvinti būseną iki apsilankymo pas gydytoją. Refleksologija išties yra efektyvi ir transformuojanti terapija, o žmogaus pėdos – jo gyvenimo ir gerovės atspindys.