Jaustis gražiai ir pasitikinčiai savimi moteriai nėra lengva. Ypač tam tikrais gyvenimo etapais, kurie labai priklauso nuo hormonų pusiausvyros. Visgi jaunystės iššūkiai yra gyvenimo pradžia, o štai penkiasdešimtmetės susiduria ne tik su fiziniais pokyčiais, bet ir su emociniu nuopuoliu, kad tai – jau gyvenimo ruduo. Tik dabartinės penkiasdešimtmetės skiriasi nuo ankstesnių laikmečių penkiasdešimtmečių: jos savęs taip lengvai nenurašo ir ieško būdų gyventi kokybiškai ir būti laimingoms.

Ilgai lauktas pokalbis su endobiogenikos konsultante, gydytoja Jurgita Šukevičiene man pačiai buvo be galo įdomus, ir, manau, daugeliui moterų suteiks ne tik žinių, bet ir optimizmo.

Ruošdamasi šiam pokalbiui jaučiau didelę atsakomybę, nes supratau, kad atstovauju savo kartos moterims, draugėms, kolegėms, kurios papuola į penkiasdešimtmečių kategoriją, nors, kiek pati domėjausi, kai kurias moteris ruduo pasitinka ir 35-erių. Tai tik patvirtina, kokios mes visos esame skirtingos ir kokios reikalingos mums žinios. Endobiogenika – tai individualizuota sveikatinimo strategija kiekvienam žmogui. Todėl man norėjosi pakalbinti būtent šios srities specialistą, kad neapsiribotume standartinio gydymo sprendimais. Kaip Jūs vertinate moters gyvenimo etapų svarbą?

Man svarbu, kad moterys pradėtų galvoti plačiau. Ginekologų komentarai, tinklalaidės apie menopauzę iš esmės kalba apie tai, kad silpsta kiaušidžių funkcija, moterys jaučia karščio bangas… Ir atmeta holistinį požiūrį, pagal kurį, be kiaušidžių, dar yra antinksčiai, skydliaukė, kepenys, kur vyksta estrogenų metabolizmas, ir estrogenų receptoriai. Yra daugybė kitų veiksnių, todėl būtina matyti visumą ir moteris pati turi tai žinoti.

Tai ir pradėkime nuo pradžių. Kaip moteris gali pajausti pirmuosius didelio pokyčio – menopauzės – ženklus, kad išvengtų dalies nemalonių padarinių? Ar tai įmanoma?

Įmanoma. Kadangi pokyčiai susiję su estrogenais, pagrindinis rodiklis yra menstruacijos. Prasideda jų pokyčiai. Sakykim, menstruacijos visada būdavo reguliarios, vidutinio gausumo, ir staiga viskas pasikeičia – jos tampa dažnesnės arba retesnės. Kraujavimas gali būti gausesnis ar mažesnis, sustiprėja PMS, net jei jo ir nebūdavo. Reziumuoju: jei visą gyvenimą ciklas buvo iš esmės normalus ir staiga atsiranda pokyčių, jau reikėtų atkreipti dėmesį, kad hormonų balansas keičiasi.

Skaičiau, kad menopauzė diagnozuojama vis jaunesnėms moterims. Kaip įsitikinti, kad tai nėra liga?

Pas mus jaunos moterys ateina patyrusios šoką, kai dingus menstruacijoms, atlikus ginekologinius tyrimus konstatuojama, kad yra išnaudotas kiaušidžių rezervas ir galimai jau prasidėjo ankstyva menopauzė. Žinia, kad kiaušidės susitraukusios, jose mažai funkcionuojančių folikulų, labai sutrikdo, nes iki 45 metų dar negalvojame apie menopauzės laikotarpį. Ir nepastebime apie ją įspėjančių simptomų.

Reproduktyviame amžiuje hormonų veikla per visą menstruacijų ciklą kinta. Vienokia nuotaika ir savijauta būna ovuliacijos metu, kitokia – prieš menstruacijas. Moterims jau vien dėl to sudėtingiau gyventi nei vyrams. Vieną ciklo pusę vyrauja estrogenai, kurie turi įtakos mūsų moteriškumui, jautrumui, norui būti globojamoms. Kitą ciklo pusę gali dominuoti vyriški hormonai, kurie lemia savarankiškumą, kovingumą, irzlumą. Ką ir kalbėti apie būseną prieš pat mėnesines, visų gerai žinomą kaip PMS. Hormonai yra labai susiję su stresu, mityba, svorio pokyčiais, fizinio aktyvumo stoka, netgi su įsimylėjimu. Todėl pirmieji menopauzės simptomai siejami su šiais veiksniais. Deja, ankstyva menopauzė pasitaiko ir sulaukus 36–37 metų amžiaus.

Jaunai moteriai tai išgirsti yra savotiška tragedija. Būtina su specialistu apsvarstyti galimybę suaktyvinti kiaušidžių veiklą, tolesnę sveikatos priežiūrą. Ypač svarbu jai pačiai priimti savo pokyčius.

Kokie yra pagrindiniai menopauzės požymiai?

Pirmiausia kyla lengvos karščio bangos. Mažėjant estrogenų, reaguoja mūsų hipofizės hormonai, jų veikla aktyvėja, taip pat reaguoja vegetacinė nervų sistema – kyla jos alfa simpatinė dalis, valdanti stresą. Šie pokyčiai pasireiškia karščio bangomis, miego sutrikimais, nuotaikos pasikeitimais, nerimu, dirglumu, svorio augimu.

Savo praktikoje pastebiu ir moterų išvaizdos pokyčių: silpnėja plaukai, jie taip greitai kaip anksčiau nebeauga, glemba oda, mažėja kūno stangrumas, didėja svoris. Atrodo, lyg po truputį vystume. Šiuos pokyčius irgi sukelia estrogenų mažėjimas, nes būtent jie kontroliuoja baltymines struktūras, pavyzdžiui, kolageną.

Dažniausias pasikeitimas, kurį pastebi moterys, yra svorio augimas. Mažėjant estrogenų aktyvumui, organizmas su tuo nenori taikstytis, nes moteriški hormonai, be reprodukcinės funkcijos, turi begalę kitų darbų. Tad kūnas pradeda ieškoti, kaip padidinti jų kiekį. Estrogenų gamyba gali vykti riebalinėse ląstelėse, todėl riebalai vadinami trečiąja kiaušide. Bet mums jie – tik nemalonus papildomas svoris. Pacientės ateina įtardamos hormonų pasikeitimus – valgo tą patį, tuos pačius kiekius, bet svoris auga. Dažniausiai svoris auga apatinėje pilvo dalyje ir šonuose. Tarsi to būtų negana, atsiranda ir celiulitas, nors niekada jo nebuvo. Visa tai – ženklai, kad didėja estrogenų poreikis.

Ronlach nuotr.

Bet juk dar yra požymių, kurie nėra matomi plika akimi?

Tai nerimas, depresija. Estrogenai palaiko gerą atmintį. Labai dažnas nusiskundimas – atminties, dėmesio, koncentracijos prastėjimas. Estrogenų kritimas esant stresinei situacijai gali išprovokuoti depresiją.

Ar vien hormonų pokyčiai sukelia depresiją, ar ji atsėlina dėl pokyčių, kurie liūdina moterį, nes baigiasi jaunystė?

Mes, endobiogenikai, skiriame dviejų rūšių depresiją – išorinę ir vidinę. Išorinę sukelia stresas, nes jis padidina hormono kortizolio kiekį. Kortizolis turi mobilizuoti gliukozę į kraują, kad turėtume pakankamai energijos pabėgti ar kovoti su grėsme. Jei stresas užsitęsia, toks gliukozės pagausėjimas ir staigūs jos pakilimai pavojingi smegenims. Dėl to smegenys mažina serotonino („laimės hormono“), kuris skatina gliukozės patekimą į jas, veikimą. Tai labai didina depresijos atsiradimo tikimybę, kuri laikoma streso pasekme. Taigi jei moteris puls į neviltį, labai stresuos dėl savo pokyčių, tai gali sukelti laimės hormono mažėjimą. Gydymą reikėtų pradėti nuo serotonino atkūrimo, streso mažinimo.

O vidinę depresiją labiau lemia hormonų pokyčiai. Jei staiga sumažėja estrogenų, prasideda grandininė reakcija: krentant estrogenams, silpnėjant kiaušidžių funkcijai, organizmas ieško rezervo. Antinksčiai persiprogramuoja gaminti daugiau lytinių hormonų. Nukenčia kortizolio gamyba, prarandame gebėjimą adekvačiai reaguoti į stresą, užvaldo bejėgiškumas, nuovargis, nemiga. Ši depresijos forma atsiranda dėl hormonų pokyčių, tad gydant reikia reguliuoti jų veikimą, stiprinti antinksčių funkciją.

Vyksta tarsi moters organizmo revoliucija.

Taip, didžiulė. Man moters organizmas yra unikalus. Labai patinka ją tyrinėti. Moteris per gyvenimą turi atlaikyti didžiulį krūvį. Pradėkime nuo menstruacijų – kiekvienas mėnuo yra pasiruošimas priimti nėštumą ir hormonų keitimasis, kai jis neįvyksta. O kur dar karjera, įsitvirtinimas visuomenėje, rūpinimasis namais, vyru, vaikais, tėvais. Estrogenai, be kitų savo funkcijų, palaiko didelę empatiją. Tai reiškia, kad sugeriame visų aplinkinių nuotaikas, perleidžiame jas per save. Gerai, jei jos yra teigiamos. Bet užtenka pikto bendradarbio, susiraukusio vyro ar suirzusio vaiko, kad mūsų nuotaika sugestų visai dienai. Ir tai jau gali padidinti streso hormono kortizolio kiekį.

Kaip suprantu, menopauzė yra neišvengiama? Kiek gajus įsitikinimas, kad moteriai taip nenutiks?

Taip, šis laikotarpis natūralus. Paauglystė, beje, nėra lengvesnė. Svarbu, kaip mūsų organizmas tvarkosi. Tikrai sveikata nebūtinai turi blogėti. Tai ir savotiška organizmo savisauga nuo per didelio estrogenų aktyvumo senėjant, nes, be gerų darbų, jie skatina ir vėžio atsiradimą. Jei organizme viskas darniai funkcionuoja, galime nepajusti jokių fizinių ir psichologinių menopauzės požymių.

Kokie 95 % moterų mano, kad joms taip nenusitiks. Prisimindamos jaunystę, kai kurios iš jų tikisi, kad ir toliau valgant pyragėlius svoris neaugs, kad galės nesportuoti, bet vis tiek bus sveikos ar kad rūkys ir vartos alkoholį, bet nieko blogo nenutiks…

Iš savo praktikos turiu įdomų pastebėjimą. Iš pas mus užpildytų anketų matome, kad moterys masiškai nesportuoja. Tos, kurios sportuoja, sveikai valgo, ir mažiau serga, ir neateina pas mus su problemomis. Mes, endobiogenikai, pagal kraujo tyrimų rodiklius specialioje kompiuterinėje sistemoje vertiname hormonų balansą. Ypač įdomu pirma peržiūrėti kraujo rodiklius ir nuspėti, kokios sveikatos bėdos atvedė pas mus. Esant geram hormonų balansui, skundų dėl sveikatos būna labai mažai.

Kelis kartus paminėjote fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos svarbą. O jei moteris visą gyvenimą buvo fiziškai neaktyvi, maitinosi tuo, kas po ranka, ar ne per vėlu jai pradėti gyventi sveikiau?

Niekada nėra per vėlu. Aišku, kuo anksčiau, tuo geriau. Aš manau, kad jau darželiuose ir mokyklose turi būti mokoma ir skatinama rūpintis savimi.

„Tos, kurios sportuoja, sveikai valgo, tiesiog ir mažiau serga, ir neateina pas mus su problemomis.“

Krentant estrogenams, palaikantiems raumenų kiekį ir masę, pastarieji nyksta. Jie perauga į riebalinį audinį. Mes netenkame visos savo kūno struktūros. Mūsų kaulus laiko raumenynas, tad jei jis nebus fiziškai aktyvus, stebuklo nesulauksime – kils sąnarių, nugaros skausmai, atsiras laikysenos pokyčių.

Ar galite įvardinti tuos esminius dalykus, kurie jau mergaitėms nuo mažumės turėtų būti sveikatos pagrindas?

Fizinį aktyvumą jau paminėjome. Mergaitėms nuo mažens turėtų būti kalbama apie sveiką mitybą, nes moterims ji labai svarbi. Tikra rykštė yra perdirbtas maistas, plastikas, kosmetika – juose gausu estrogenus imituojančių medžiagų, kurios aktyvina estrogenų receptorius, jungiasi prie jų ir blokuoja natūralių estrogenų gamybą. Sutrikęs estrogenų metabolizmas gali inicijuoti vėžio augimą. Tai viena iš priežasčių, kodėl pasaulyje krūties vėžys diagnozuojamas vis jaunesnėms moterims.

Mergaitėms derėtų vengti duoti mėsą ir pieno produktus su hormonais. Reikia ieškoti natūralių produktų. Aišku, yra nemažai mergaičių, merginų, moterų, kurios nori maitintis vegetariškai iš moralinių paskatų. Aš – už, bet būtina dietologo konsultacija, kad būtų subalansuota mityba ir organizmas gautų kokybiškų baltymų. Į racioną rekomenduočiau įtraukti ankštinių augalų: avinžirnių, lęšių, riešutų, ekologiškų sojų produktų. Būtinai reikės vitamino B₁₂, geležies, ypač jei jau yra menstruacijos ir jos gausios, nes gresia mažakraujystė.

Dar mergaitėms labai svarbu suprasti, kas yra menstruacijos. Tai natūralu, jų nereikia gėdytis. Tai – pasiruošimas motinystei.

Grįžkime prie penkiasdešimtmečių. Kokia mityba yra naudingiausia šiame tarpsnyje?

Prasidėjus menopauzei didėja insulino atsparumas. Visas maistas, kuris turi daug lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukrus, miltai, kepiniai), kelia insulino lygį, o tai sukelia uždegimą.

„Man patinka kinų posakis: „Nevalgyk sočiai.“ Geriau būti truputį alkanam, valgyti mažesnes porcijas, daryti protarpinį badavimą, iškrovos dienas. Visi ilgaamžiai valgo nedaug.“

Angliavandenių galima gauti iš daržovių, vaisių, uogų. Šie produktai yra ne tik energijos šaltinis, bet ir turi daug antioksidantų, kurie kovoja su senėjimu. Labai naudingos ankštinės daržovės, nes jos turi fitoestrogenų, t. y. jungiasi prie estrogenų receptorių, veikia kaip ir jie. Sojų produktai turi stipriausią tokį poveikį, tik būtina įsitikinti, kad jos nėra modifikuotos.

Riebalų galima gauti iš avokadų, augalinių aliejų, riešutų, sėklų. Dėl skaidulų reikalingi sveiki grūdai: grikiai, soros, stambios avižos. Būtina valgyti daugiau žuvies, jūros produktų. Mėsa rekomenduojama tik auginta be hormonų ir antibiotikų. Netinkama mityba tik didins riebalinių ląstelių dydį ir kiekį, taigi ir apimtis. Į per didelį riebalų kiekį organizmas reaguoja kaip į uždegimą. Dėl netinkamos mitybos gali padidėti diabeto, širdies kraujagyslių ligų rizika.

O jei moteris niekada nesportavo, nuo ko siūlytumėte pradėti?

Būtų gerai, kad pradžioje kineziterapeutas įvertintų raumenų masę ir parinktų tinkamiausią fizinį krūvį.

Visiems tinka vaikščiojimas. Ne po prekybos centrą (juokiasi). Vaikščiojimui per dieną reikia skirti apie valandą, pageidautina miške arba parke. Labai naudingas intervalinis ėjimas, kai kaitaliojimas krūvis. Pavyzdžiui, galima eiti 20 sekundžių lėtai ir tada 20 sekundžių labai greitai, vėl 20 sekundžių lėtai ir vėl labai greitai. Užtenka pakartoti 8 kartus, kad „užvestume“ metabolizmą, tinkamą netreniruotam kūnui. Pakilęs pulsas, prakaitas rodo, kad ėjimo tempas buvo pakankamai geras. Aišku, dauguma uždūsta, nes kvėpuoti, deja, mūsų niekas nemokė. O sportuojant kvėpuoti teisingai yra labai svarbu.

Mano paskatinimas moterims gali nuskambėti griežtai, bet pradėti sportuoti tiesiog privaloma. Juk nuo to, ką dabar darysime, priklauso, kaip atrodysime sulaukusios senatvės. Per menopauzę kai kurios moterys pasiekia gana įspūdingų rezultatų. Tegul jos būna tuo įkvėpimu. Nesinori gąsdinti, bet nieko nedarant greitai gali prireikti lazdelės, kelių sąnario keitimo operacijos, sulinks nugara.

Dar norėčiau akcentuoti sportavimą lauke. Tai tarsi vienu šūviu nušauti du zuikiai – plaučiai gauna daug deguonies, o akys – platų vaizdą. Rimsta nervų sistema, nes žmogus jaučiasi ramus ir saugus, kai gali matyti plačiai.

Ar yra kokių nors grėsmių moteriai šiuo laikotarpiu, be jau išvardytų?

Tylioji epidemija – osteoporozė (kaulų trapumas). Ji ateina be simptomų ir konstatuojama, kai patiriama kaulų lūžių. Per ankstyvą menopauzę (ypač lieknoms nesportuojančioms moterims) osteoporozės rizika būna gana didelė – lūžęs dubens kaulas gali paguldyti pusmečiui.

Dažnas priešas šį laikotarpį – padidėjęs cholesterolis bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip yra todėl, kad mes netenkame apsauginio estrogenų poveikio širdžiai. Taigi atsiranda infarkto, didelio spaudimo rizika. Sveika ir, pabrėšiu, saikinga mityba – vienintelis mūsų gelbėtojas. Man patinka kinų posakis: „Nevalgyk sočiai.“ Geriau būti truputį alkanam, valgyti mažesnes porcijas, daryti protarpinį badavimą, iškrovos dienas. Visi ilgaamžiai valgo nedaug.

Dar vienas dalykas, kuris gali paskatinti moteris sportuoti, yra ūgio mažėjimas dėl osteoporozės stuburo slanksteliuose. Saugantis kaulų retėjimo reikia pratimų su svarmenimis, nes tada sausgyslės dirgina antkaulį, skatina kaulų augimą. Kaulų masę ir raumenų augimą palaikė estrogenai, kurių dabar netenkame.

Aišku, tas netekimas yra sąlyginis. Mūsų organizmas – Dievo buveinė, jis tobulas, ir kiekvienu atveju paruošta kompensacija. Estrogenų gamybą per menopauzę perima antinksčiai, liaukutės virš inkstų, kurios gamina ne tik kortizolį, bet ir hormoną DHEA, iš kurio audiniuose susidaro estrogenai arba testosteronas. Jei antinksčiai stiprūs, jie per menopauzę perima estrogenų gamybą. Moterys, kurių antinksčių funkcija gera, gali nejausti menopauzės simptomų. Šią funkciją sekina pervargimas, miego stygius, stresas.

Jei aš suprantu teisingai, noras atkurti estrogenų balansą, taikant pakaitinę hormonų terapiją, yra ne tik fiziologinis. Norisi ir tiesiog gerai jaustis?

Manau, moteriai labai svarbi savivertė. Vaisingas amžius tarsi simbolizuoja, kad tu esi reikalingas. O penkiasdešimtmetis rodo, kad moters funkcijos silpnėja. Išoriniai veiksniai, kai tampi mažiau reikalinga vyrui, vaikams, darbe – pakeičiama, kerta per moters savivertę. Viena pacientė pasakė: „Jaučiuosi nebe taip mylima.“

Taigi savivertės palaikymas yra kertinis. Pirma, reikia užsiimti mylima veikla. Galima palaikyti savo senus pomėgius ar susirasti naujų. Dabar kaip tik geriausias laikas įgyvendinti tai, kas buvo atidėliojama daug metų. Antra, svarbu pasirūpinti išvaizda. Sportuojant galima pagerinti laikyseną. Pasitikėjimas ateis tiesiai iš kūno. Juk ne tik smegenys siunčia signalus. Suglebęs, įsitempęs kūnas siunčia atitinkamus signalus smegenims. Pagalvokite, kaip jaučiatės, kai rankos sugniaužtos, pečiai nusvirę.

Kai patinka, kaip atrodai, atsiranda ir vidinis pasitikėjimas. Penkiasdešimtmetės turi ir gali atrodyti taip pat gerai, kaip ir jaunesnės moterys. Sukurta grožio ir kosmetologijos, chirurgijos pramonė. Man geras pavyzdys yra italės ir prancūzės – jos gražios, pasitempusios ir būdamos vyresnio amžiaus. Lūpos padažytos, galva pakelta, šypsosi. Iš jų sklinda vidinis pasitikėjimas.

Kai žiūriu į vyresnes moteris užsienyje, man jos atrodo labai seksualios. Ar įmanomas tokiame amžiuje pilnavertis lytinis gyvenimas?

Per menopauzę pagrindinė problema – makšties sausumas; tuomet ir lytiniai santykiai būna skausmingi. Informacijos apie tai labai trūksta. Krenta ir kiti hormonai – progesteronas, testosteronas, kurie sukelia seksualinį poreikį – jis sumažėja. Seksualiniam sujaudinimui atsirasti reikia daugiau pastangų, nes jis labiau kyla iš mūsų smegenų. Skaičiau vieną straipsnį, kuriame rašoma, kad moteriai seksas prasideda nuo ryto, nuo vyro atnešto kavos puodelio, nuo gražaus žodžio, pagyrimo, išplautų indų. Smegenys užsiveda ir sukelia seksualinį poreikį. Vyresnei moteriai reikia daugiau laiko ir dėmesio susijaudinti.

Ir negalima nuneigti streso reikšmės. Jis – didžiausias priešas. Stresas labai slopina seksualinį potraukį. Jei jis nebus suvaldytas, niekas nepadės. Supraskite teisingai – išorinio streso gali būti neįmanoma sumažinti, reikia išmokti kitaip reaguoti. Galima vartoti augalus, vadinamus adaptogenais, kurie reguliuoja stresą, kelia lytinį potraukį. Moterims tiktų ashwaganda.

Mano nuomone, svarbu nenuleisti rankų ir nesakyti sau, kad aš senstu. Moteriškumas yra beribis. Moterys man gražios bet kokio amžiaus.

„Penkiasdešimtmetės turi ir gali atrodyti taip pat gerai, kaip ir jaunesnės moterys.“

Taigi ko palinkėtumėte penkiasdešimtmetei?

Pats laikas įgyvendinti savo gyvenimo svajones. Ir gyventi taip, kaip norisi čia ir dabar. Tegul meilė sau paskatina rūpintis tiek savo kūnu, tiek ir siela.