Modelio, kulinarijos tinklaraščio ir knygos „Kitchen Julie“ autorės Julijos Steponavičiūtės maistas ir gyvenimo fragmentai pulsuoja subtilumu, harmonija ir meile gyvenimui. Labai norėjosi apie tai paklausti pačios Julijos, ir, turiu pasakyti, per daug nenustebau išgirdusi, kad po švelnia estetika, skaniu maistu, meilės sau ritualais glūdi ilga ir vingiuota kelionė.

„Esu ne kartą atsidūrusi tokiose situacijose, kai turėdavau greitai priimti sprendimus ir imtis veiksmų pasitelkdama šaltą protą, nors labiausiai norėjosi tiesiog prasmegti žemėn“, – sako Julija ir leidžiasi į atvirą, šiltą pokalbį.

Julija, ar galėtum papasakoti apie savo vaikystę? Kokioje šeimoje užaugai? Kas labiausiai formavo Tavo asmenybę ankstyvaisiais gyvenimo metais?

Augau be mamos, todėl vaikystėje mane supo dvilypė aplinka – begalinė meilė ir šiluma iš mane užauginusių senelių bei kartais užklumpantis stiprus trūkumo, sielvarto jausmas. Buvau svajoklis vaikas, tokia ir likau iki šiol. Įsižeminimo praktikos man itin svarbios, kitaip greitai persijungiu, galiu būti išsiblaškiusi.

Vaikystėje labiausiai mėgdavau leisti laiką gamtoje, su šeima vasarodavome sodyboje. Manau, kad tai stipriai formavo mano vertybes. Meilė gamtai ir dabar niekur nedingo. Ten pati skaniausia tyla, ramybė. Šiluma, jaukumas, intymūs pokalbiai ir prasmingos draugystės taip pat yra tai, ką branginu. Mano aistra kulinarijai tą ir atspindi. Maistas – tai susibūrimai.

Jei man reikėtų parinkti kelis žodžius, žvelgiant į Tavo kulinarijos tinklaraštį, knygą, socialinius tinklus, tai būtų estetika ir balansas. Viskas saikinga, subtilu, natūralu, skanu. Atrodo, kad chaoso, karštligiškumo, agresijos Tavo gyvenime tiesiog nebūna. Ar tai yra Tavo asmeninės evoliucijos, kelionės rezultatas, ar prigimtinė duotybė?

Per nemažą laiko tarpą gyvendama „ant lagaminų“ išmokau atrasti ramybę pačiomis chaotiškiausiomis aplinkybėmis. Esu ne kartą atsidūrusi tokiose situacijose, kai turėdavau greitai priimti sprendimus ir imtis veiksmų pasitelkdama šaltą protą, nors labiausiai norėjosi tiesiog prasmegti žemėn. Čia pritaikyčiau anglišką posakį practice makes perfect (praktika atveda prie tobulybės).

Kokį savo gyvenimo pokytį (išorinį ar vidinį) galėtum įvardinti kaip patį didžiausią ar didžiausią įtaką Tau padariusį?

Pirmasis impulsas buvo aprašyti apsisprendimą grįžti gyventi į Lietuvą ir po maždaug 8 metų nuolatinio skraidymo dėl modelio darbo pakeisti gyvenimą į sėslesnį, ramesnį, tačiau apskritai didesnės įtakos turėjo karjera mados industrijoje.

„Šiluma, jaukumas, intymūs pokalbiai ir prasmingos draugystės taip pat yra tai, ką branginu. Mano aistra kulinarijai tą ir atspindi. Maistas – tai susibūrimai.“

Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai vienas iš prestižinių darbų pastūmėjo mane į tuomet visiškai nepažintą pasaulį. Ši patirtis padėjo išsiugdyti daugybę asmeninių savybių, todėl aš galiu laisvai jaustis prieš objektyvą, pasitikiu savo jėgomis. Esu dėkinga mados industrijai už galimybę kiekvieno darbo metu stebėti, kaip gimsta tarptautiniai projektai, ir kaupti žinias iš to, ką matau aplink. Šios patirtys padėjo pagrindą ir „Kitchen Julie“ estetikai.

Kaip manai, kiek Tu pasikeitei pati?

Manau, kad tik tuomet pradėjau vertinti artimus žmones, draugystes, kokybiškai drauge leidžiamą laiką. Supratau, ką reiškia dirbti ir kloti gyvenimo pamatus finansine prasme. Tapau nepriklausoma ir buvau priversta staigiai tapti savarankiška, dar paauglystėje žaisti suaugusią. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Buvo sunku ir kartu nuostabu. Per trumpą laiko tarpą nugyvenau dešimtmečio gyvenimą.

Esi savo įrašuose minėjusi Nirą Eyalų, autorių, lektorių, investuotoją, kuris daug kalba apie įpročių formavimą, dėmesio valdymą. Kokios jo mintys Tau labiausiai įstrigo ar tapo asmeninių pokyčių priežastimi?

Labiausiai įstrigo N. Eyalaus mintis apie dėmesingumą. Savo knygoje jis pateikia pavyzdį, kaip leisdamas laiką su savo dukra vis naudodavosi telefonu, kol vieną dieną suprato pražiopsojęs svarbią buvimo drauge akimirką tik todėl, kad tuo metu buvo pražuvęs virtualioje erdvėje ir negirdėjo, kas vyksta aplink. Nuo tada jis stengiasi vienu metu koncentruotis tik į vieną užduotį ar veiklą ir atsakingai laiką skiria ne tik darbams, bet ir tam, kas jo gyvenime yra išties svarbiausia. Būti čia ir dabar reiškia gyventi 100 %.

Kaip manai, kokie Tavo įpročiai yra patys geriausi, labiausiai Tau padedantys? O kokių norėtum atsisakyti?

Mėgaujuosi įpročiu rūpintis savimi, mylėti save. Man tai yra ir kokybiškas miegas, maistinga mityba, linksmos patirtys, kokybiškas poilsis, masažai ar kitokios atpalaiduojančios ir grožio procedūros, dovana sau, vakaras vonioje, meditacija.

Norėčiau atsisakyti įpročio numatyti per mažai laiko tam tikrai užduočiai ir tuomet vėluoti. Dažniausiai taip nutinka artimiausioje aplinkoje su šeimos nariais arba draugais. Apmaudu versti brangius žmones laukti.

Ar mėgsti rutiną? Ritualus? Kokia ji ar kokie jie – Tavo dienos būtinieji?

Rutiną mėgstu, bet esu lanksti, o be ritualų gyvenimo neįsivaizduoju. Man tai yra stiklinė vandens ir karštas gėrimas ryte, dienos darbų apžvalga ir kasdienis planavimas, pietų pertrauka su skaniu, kokybišku maistu, smilkalai arba žvakės. Taip pat labai mėgstu tiesiog pabūti tyloje. Jei pervargstu, noriu atskirti vieną dienos dalį nuo kitos arba tiesiog susikaupti.

„Stengiuosi reguliariai klausti savęs, kokios malonios veiklos ar patirties norėčiau artimiausiu metu.“

Kiek Tavo asmeniškesni pasidalinimai socialiniuose tinkluose sukelia rezonanso, palaikymo, skatina kitus žmones pasakoti apie panašias patirtis? Kaip manai, ar svarbu daug sekėjų turintiems žmonėms dalintis ir savo netobulumais, duobėmis, abejonėmis?

Nuoširdumas, tikrumas suartina. Nesvarbu, ar kalbame apie gyvenimą plačiąja prasme, ar apie socialinius tinklus. Pastebiu dialogo, diskusijos poreikį. Mes norime dalintis savo išgyvenimais, palyginti asmenines patirtis su kitų žmonių. Ko gero, taip mokomės suprasti aplinką, plečiame žinias. Pozityvus grįžtamasis ryšys motyvuoja kurti kokybišką turinį, o dirbtinis turinys demotyvuoja kūrybą.

Kaip Tu apibrėži laiką sau ar meilę sau? Kitaip sakant, kokia yra Tavo meilės sau kalba? Kaip mėgsti ją parodyti?

Mano meilės sau kalba yra kokybiškas laikas. Stengiuosi reguliariai klausti savęs, kokios malonios veiklos ar patirties norėčiau artimiausiu metu. Kartais kokybiško laiko sau meilės kalba pavirsta į dovanų meilės kalbą, tuomet išsirenku ką nors iš savo norų sąrašo ir pasidovanoju.

Mieloji x Birutė | Pokyčiai iš meilės

Perskaitėte pirmąjį „Mielosios“ ir mineralinio vandens „Birutė“ straipsnių ciklo „Pokyčiai iš meilės“ interviu. Šis jungtinis projektas gimė iš pojūčio, kad mums pakeliui, iš moteriškos bendrystės ir tikslo gyventi sąmoningiau ir laimingiau. Kalbinsime tikras, įkvepiančias moteris, kurios pasakos, kaip mokėsi priimti pokyčius vardan savo laimės, kaip formavo pozityvius įpročius, kaip klupo, bet stojosi, nes tikėjo, kad rytoj bus šviesiau.

Dėkojame „Birutei“, kad mato prasmę apie tai kalbėti ir dalintis moterų istorijomis.

Laukite tęsinio.