Kristina Kruopienytė yra mados dizainerė.

Svarbiausia mano praėjusių metų pamoka…

… išlaikyti pusiausvyrą visose srityse. Nepamiršti dėkoti, džiaugtis ir svajoti.

Šiemet pasižadėjau…

… nustebinti save. Tai pats svarbiausias pasižadėjimas. Net sugalvojau tokį veikimo principą: mažiau „ne“, daugiau „taip“.

O kiti – konkretūs:

1. Pabaigti sutvarkyti namus. Kai įsikėlėme į naujus namus, interjerą kūriau iš lėto: šiek tiek pagyvenus galima geriau suprasti, kokie yra poreikiai, ko norisi. Nusižiūrėdavau kokį baldą ir kokį pusmetį galvodavau, ar man jis vis dar patinka. Spontaniški pirkiniai ne visada pasiteisina. O dabar atėjo laikas, kai viskas pasidarė aišku. Reikia tik padėti taškus.

2. Užsirašyti į šokių pamokas ir šokti. Jau kelinti metai svajoju ir kalbu.

3. Daugiau susitikimų su draugais.

Mano širdis tiesiog ištirpsta, kai…

… sulaukiu malonios staigmenos.

 Laikas sau man yra…

… knyga, SPA ritualai ir procedūros, susitikimai su draugėmis, teatras, kinas, tiesiog pasivaikščiojimas. Mėgstu gerti kavą ar arbatą sėdėdama ant sofos ir tiesiog žiūrėti pro langą. Net ir tos penkiolika minučių man labai geros.

Labai norėčiau pagaliau kitaip reaguoti į…

Aš esu ramaus būdo, tad mano reakcijų kartais galima ir nepastebėti. Bet, žinoma, pasitaiko situacijų, kurios išveda iš kantrybės. Tuo metu labiausiai norėčiau prisiminti, kad viskas turi priežastį, o žmonės yra skirtingi, todėl verčiau geriau pajausti juos, įsigilinti į jų elgesį ir bent pradžioje patylėti. Nėra situacijų be išeities.

Kai jau jaučiu, kad esu visiškai išsekusi, be jėgų ir energijos ką nors daryti, aš…

… tiesiog žiūriu filmus.

Kiti dažniausiai klaidingai galvoja, kad aš…

Nežinau, ką kiti apie mane galvoja. Anksčiau man visai nerūpėjo. Bet kelerius metus jaučiu, kad galvoje kuriu pasiteisinimus (nežinau, ar sau, ar kitiems), kodėl vienaip ar kitaip elgiuosi. Pradėjau vėluoti, mažiau šypsotis ir juoktis, mano konkretūs pasisakymai tapo aštresni, gal net žeidžiantys. Kūrybinis profesinis kelias irgi kitoks. Daugeliui atrodo, kad nieko nebedarau. Tokią išvadą pasidariau iš kylančių klausimų ir pasisakymų apie mano aktyvumą socialiniuose tinkluose.

Kai gimė dukra, daug dalykų pasikeitė. Atrodė, kad nieko nespėju, negaliu suvaldyti darbinių ir namų situacijų. Nebegalėjau daug laiko skirti kūrybai, o, pasirodo, man savirealizacija yra labai svarbi. Negalėjau tiesiog išeiti motinystės atostogų, palikti studijos ir kolektyvo. Todėl turėjau išmokti dalinti laiką, mintis ir priprasti, kad dabar bus kitaip. Laiką taip ir padalinau: namuose – mama ir žmona, o studijoje, darbe nuo 9 iki 17 valandos – dizainerė. Pasilikau tik malonius ir labai svarbius darbus.

Mano juokingiausia keista savybė (silpnybė)…

Vyras sako, kad „mano tikėjimas visokiais Kalėdų seneliais ir ateiviais“. Mama sako, kad „negaliu valgyti pirštais, o kas taip valgo, į tuos tiesiog negaliu žiūrėti“. Teisybė.

Nežinau, kodėl taip stipriai tikiu Kalėdų seneliu ir ateiviais…

Ir tiesa, kad man sunku prie stalo, jei yra patiekalų, kuriuos reikia valgyti rankomis. O jei žmonės valgo ir kalbėdami pasisuka į mano pusę vis dar laikydami rankose šakutę ar peilį, man, tiesiogine to žodžio prasme, darosi bloga.

Susižaviu žmonėmis, kurie…

… niekada nenustoja tobulėti. Yra daug pasiekę, bet paprasti ir lengvi.

Man moteriškumas yra…

Pamenu, vienu metu buvau pametusi savo moteriškumą, bent jau taip galvojau kokius metus. Ieškojau jo net moterų stovyklose. Analizavau kitas moteris. Skaičiau straipsnius apie moteriškumą. Galų gale supratau, kad tai yra dvasinė būsena, kuri stipriai susijusi su fizine būkle. Švytėjimas, kurį gali skleisti kiekviena moteris, priklauso tik nuo jos pačios. Drabužiai, batai, rankinės ar raudonas lūpdažis – tai tik priemonės jam pabrėžti.

Mane pastaruoju metu labiausiai įkvėpusi knyga, spektaklis, paroda ar filmas.

Spektaklius renkuosi pagal rekomendacijas, o knygas ir filmus – pagal poreikį, nuotaiką. Filmai įkvepia, bet ne taip kaip knygos. Jei anksčiau įkvėpimo ieškojau tik savo kūrybiniams projektams, tai dabar – labiau asmenybės tobulėjimui. Visiems rekomenduoju Christopherio A. Weidnerio „Vabi Sabi. Netobulas, tačiau laimingas“.

Labai norėčiau, kad šiemet pasaulyje (Lietuvoje)…

Atrodo, tokiais gerais laikais gyvename, nieko netrūksta. Bet tai, kas vyksta Ukrainoje, man labai baisu. Tik vieno trokštu – taikos.

Mieloji yra alternatyvus, bendruomenės išlaikomas, nemokamas e-žurnalas; kad toks ir liktų – mums reikia Tavo palaikymo. Nuo šiol – lietuviškoje Contribee platformoje: Support Mieloji at Contribee! Ačiū!