Nomeda Marčėnaitė yra dailininkė, keramikė, televizijos laidų vedėja.

Kai buvau maža, didžiausią laimę man sukeldavo…

… laisvės pojūtis. Kai ieškau į ką atsiremti, prisimenu būtent jį. Laisva, neatsakinga, neskolinga, nekalta…

Ką šiandieninė „aš“ galėtų pasakyti ar patarti sau dvidešimtmetei?

Lygiai tą patį, ką ir šiandien sau pasakyčiau. Tokių primintukų reikia nuolatos: pragyvenk kiekvieną dieną, mylėk, nesipūsk ir nesusireikšmink, nebūk per rimta, nepamiršk savo laikinumo ir daryk tai, kas džiugina.

Koks yra esminis skirtumas tarp moterų ir vyrų?

Esminio skirtumo nėra, tik vieni iš mūsų gimdome vaikus, kiti – ne, o paskui juos auginame kaip berniukus ar mergaites, dažnai persistengdami ir pripaišydami vienas savybes tik pirmiesiems, o kitas – tik antriesiems.

Moteriškos draugystės yra nuostabios, nes…

Moteriškos, kaip ir vyriškos, draugystės yra nuostabios, nes mišrioje kompanijoje mes elgiamės kitaip. Tai pasąmonės dalykai, kurie visiškai kitaip veikia būnant moteriškoje kompanijoje. Turiu didelį būrį draugių, su kuriomis matausi kelis sykius per metus ir iš kurių įsikraunu energijos.

Kokias asociacijas kelia kreipinys „mieloji“?

Taip į mane kreipiasi tik svetimi žmonės, ir sunku pasakyti, ko tuo siekia. Bet aš nesu jautri, todėl į mane galima kreiptis bet kaip, tik ne agresyviai.

Ar dažnai jaučiatės balta varna ir, jei taip, kaip su šiuo patyrimu „sutariate“?

Dar vaikystėje supratau, kad individualumas prilygsta baltai spalvai ir žmonės iš visų jėgų stengiasi neišsiskirti, nes tai, jų manymu, trukdo siekti tikslų. Aš mąstau priešingai ir vertinu kitų autentiškumą. Tiesą sakant, man nesvarbu, kaip mane vertina svetimi, o kitiems esu tolerantiška.

Gyventi taip, kaip noriu, man labiausiai padeda…

Visai pagal save gyventi nepavyksta, bet iš visų jėgų stengiuosi. Yra galybė įsipareigojimų ir atsakomybė už šeimos narius, kolegas, visuomenę, bet tai, ką darau dėl kitų, darau su džiaugsmu ir be savigailos. Likusiu gi laiku pataikauju sau.

Kas man yra gyvenimo pilnatvė?

Kiekviena diena – mano gyvenimo diena, todėl ji vertinga tokia, kokia yra. Bet kaip vairuodama, taip ir gyvendama retai riedu įjungusi laisvą pavarą, labiau mėgstu spausti akseleratorių.

Man tvarūs santykiai yra…

… tarp dviejų brandžių, laimingų ir patenkintų gyvenimu žmonių. Netikiu obuolio pusytėmis ir „padarysiu tave laimingą“ ar „be tavęs aš niekas“.

Labiausiai savimi didžiavausi, kai pagaliau…

… nebuvo tokių lūžinių įvykių mano gyvenime, kad sakyčiau – pagaliau! Bet jeigu tinka švelnesnė ir kasdieniškesnė forma, tai būnu patenkinta atsiprašiusi.

Mano šių dienų mantra ar tiesiog labai patinkanti, taikli frazė yra…

Pastaruoju metu kartais pasakau: pilnos kapinės ko nors bijojusių žmonių.

Labiausiai sielą suvirpinusi knyga, kurią neseniai skaičiau yra…

Kartais įkišu nosį į vaikystėje skaitytą Pamelos Travers Merės Popins epopėją. Man regis, kad tai buvo vienas iš labiausiai mane vaikystėje formavusių literatūros kūrinių: savimi pasitikinti, pati sau pakankama, išmintinga, šmaikšti, nepriklausoma ir paslaptinga Merė man buvo moteriškumo pavyzdys.