Ar kada klausydamiesi viešosios kalbos susimąstėte, ką tas žmogus turi tokio, kad noriu jo klausytis? Jei taip, atsakymai – šiame tekste. Juos pateikia retorikos meno mokytojas, ugdomojo vadovavimo specialistas Donaldas Duškinas. Po šio interviu supratau, kad kelias į retorikos meną prasideda nuo labai paprastų dalykų.

Kaip apibūdintumėte, kas yra retoterapija – Jūsų sukurtas metodas?

Tai metodas, kuris paremtas daugiau nei dvidešimties metų darbo su auditorija patirtimi. Jis aprėpia tiek mano kaip dramos teatro režisieriaus, tiek ir kaip mokymų lektoriaus, trenerio, terapeuto, ugdomojo vadovavimo specialisto darbą. Šio metodo principas yra paradoksalus. Kalbėjimas auditorijai – viena didžiausių baimių. Statistiškai ją patiria apie 80 proc. pasaulio gyventojų. Jie bijo būti savimi, bijo, kad sumažės jų savivertė.

Paradoksas – retorika yra laisvų žmonių menas, vidinė laisvė kalbėti kitiems. Dažniausiai šios baimės priežastis – ne kaip atsistoti prieš minią, pasakyti vieną ar kitą žodį. Ji slypi kur kas giliau. Baimę gali sukelti vaikystės traumos, tam tikri kompleksai, ribojantys įsitikinimai, atėję tam tikrais gyvenimo tarpsniais. Tačiau kol tų vaikystės traumų, ribojančių įsitikinimų nepašalinsime, tol nepradėsime kalbėti laisvai, įtaigiai ir suprantamai kitiems.

Dėl šių priežasčių ir atsirado retoterapija. Jos prasmė yra išsiaiškinti, kas mus stabdo nuo įtaigaus kalbėjimo, kas neleidžia drąsiai kalbėtis su bet kokio dydžio auditorija. Tai priežasčių suradimas, jų išsiaiškinimas ir pavertimas savo stipriąja puse. Viskas prasidėjo nuo 5 sudedamųjų dalių, dabar jos yra jau 8. Kad žmogus laisvai kalbėtųsi su auditorija, jis turi stebėti ir lavinti savo mąstymą, charizmą, kvėpavimą, kūną, balsą, kalbos struktūrą, žodyną, vertybes. Taigi visa tai yra drąsa būti savimi, tikrojo savęs paieškos. Tai yra savo baimių suvokimas, jausmų valdymas, mąstysenos keitimas.

Ar verta mokytis retorikos, jei darbas ar aplinka jos nereikalauja?

Viena vertus, viskas priklauso nuo žmogaus laisvos valios, jo asmeninio pasirinkimo. Jei darbo pobūdis reikalauja sakyti kalbas tam tikro dydžio auditorijai, motyvuoti darbuotojus, klientus, tai reikėtų daryti gerai, bet jei jis nėra su tuo susijęs – retorikos mokslas yra laisvas pasirinkimas. Kita vertus, kai mes pabundame ryte ir artimajam pasakome „labas rytas“, jau pradedame viešą, įtaigų kalbėjimą. Retorika nėra vien tik reprezentavimas, darbas su klientais arba motyvacinių kalbų sakymas. Pirmiausia ji yra savęs pažinimas, aiškesnis suvokimas to, kas slepiasi žmogaus viduje, nes žodžiai – išoriniai mūsų vidinių procesų atspindžiai. Kai žmogus pradeda tobulinti savo kalbėjimą, jis supranta – iš pradžių reikėtų susitvarkyti vidų, kad kalba būtų rišlesnė. Taigi aš sakau, kad mokytis retorikos pravartu visiems, nes kuo daugiau mokausi kalbėti viešai, tuo geriau suprantu save, tuo labiau suprantamas tampu ir aplinkiniams.

Kokią galią turi retorika?

Kartais žmonės po mokymų sako: „Jaučiu, kad mano žodžiuose atsirado daugiau jėgos ir labiau tikiu tuo, ką aš sakau.“ Kai atsiranda daugiau tikėjimo savo žodžiais, tai atsiranda ir daugiau pasitikėjimo savimi. Didėja savivertė, užtikrintumas tuo, kokį gyvenimą nori nugyventi, susikurti. „Vadinasi, galiu“ – galiu kalbėti prieš 10, 100 ar 1 000 žmonių. Prasiplečia ribos ir atsiranda supratimas, kad žmogaus galimybės iš tiesų yra beribės. Jeigu jau moku daryti tai, ko labai bijojau, kokios gi dar galimybės slypi mano kūne? Taigi kai pradedi mokytis retorikos meno, išmoksti ne tik viešojo kalbėjimo subtilybių, užtikrintumo priešais auditoriją, bet ir artėji prie tikrojo savęs pažinimo, pradedi gyventi savo gyvenimą, o ne tą, kurio iš tavęs tikisi kiti.

Sakoma, kad vyrai – įtakingesni kalbėtojai vien dėl balso tembro. Ar ir mokantis retorikos balso tembras yra svarbus? Ar šioje srityje moterų ir vyrų galimybės vienodos?

Teiginį, kad vyrai vien dėl balso tembro stiprumo yra įtakingesni kalbėtojai nei moterys, priskirčiau mitų kategorijai. Stipresnis ar garsesnis balsas nereiškia, kad jis turi daugiau energijos ar paveikesnis. Yra ir vyrų, ir moterų, kurie per garsiai nekalbėdami turi tokios energijos savo balse, kad iš karto paklūsti.

„Retorika yra laisvų žmonių menas, vidinė laisvė kalbėti stovint prieš kitus. Dažniausiai šios baimės priežastis – ne kaip atsistoti prieš minią, pasakyti vieną ar kitą žodį. Ji slypi kur kas giliau. Baimę gali sukelti vaikystės traumos, tam tikri kompleksai, ribojantys įsitikinimai, atsiradę tam tikrais gyvenimo tarpsniais.“

Tačiau svarbu nepamiršti, kad balsas labai svarbus tiek moterims, tiek ir vyrams. Nuo darbo teatre laikų jis yra didelis mano susidomėjimo objektas. Pagal „Prigimtinio balso mokyklos“ atliktą tyrimą suaugę žmonės panaudoja tik nuo 5 iki 10 procentų savo balso potencialo. Vadinasi, 90 procentų jo miega. Balsas yra esmė, išreikšta per garsą. Tačiau svarbu paminėti, kad balso stiprumui nėra svarbus jo garsumas. Galima kalbėti labai tyliai, bet paveikti tūkstančius žmonių. Svarbiausia balse yra jėga ir energija. Didžiausia problema – mes dėl įtampos, gerų pavyzdžių nebuvimo, netaisyklingos laikysenos, nuolatinio skubėjimo, streso užspaudžiame balsą ir nebegirdime savo tikrojo garso. Tikrą, unikalų, prigimtinį balsą turi kiekvienas, tačiau jo atskleidimas reikalauja laiko, pastangų, kantrybės, užtikrintumo ir pasitikėjimo savimi.

Mikael Blomk nuotr.

Dabar mes skiriame per mažai laiko suprasti, kas yra mūsų balsas. Yra normalu eiti į sporto salę, ten bėgioti, augintis raumenis, todėl taip pat normalu turėtų būti ir lavinti balsą. Jeigu kiekvienas iš mūsų skirtų daugiau dėmesio balso lavinimui, savo balso atskleidimui, iš tikrųjų atrastų didžiulį lobį, potencialą, kuris slepiasi kiekviename balse. Jei žmogus girdi stiprų, natūralų savo balsą, ima labiau pasitikėti savimi, o aplinkiniai labiau susidomisi tuo, ką tas žmogus šneka. Taigi pakviesčiau labiau rūpintis balsu, suprasti, kad tai yra instrumentas, tarsi raumuo, kurį galima ir reikia lavinti.

Kaip juo galima rūpintis?

Pirma, tai yra susiję su mūsų mąstymu. Svarbu suvokti ir patikėti, kad kiekvienas iš mūsų turime unikalų, išskirtinį ir nepakartojamą balsą. Kai yra tikėjimas, prasideda tam tikri procesai.

Antra, labai svarbu susitvarkyti kvėpavimą. Didžioji dalis Vakarų civilizacijos žmonių kvėpuoja tik krūtine, todėl balsas nespėja įsibėgėti ir nenatūraliai paaukštinamas. Taigi derėtų prisiminti, kas yra pilvinis kvėpavimas, ir porą minučių per dieną pakvėpuoti pilvu. Kai tai darome, visas kūnas užsipildo deguonimi, ir tuomet balsas turi iš kur įsibėgėti, skamba iš pilvo apačios, būna sodresnis.

Trečia, ryte atlikti paprasčiausią penkių balsių A-E-I-O-U pratimą arba jungiant jas išdainuoti. Be to, ryte labai gerai yra prie šių garsų pridėti ir lengvą mušimą į krūtinę – tarzanišką pastuksenimą. Šiuo būdu mes ne tik įveikliname visus rezonatorius, bet ir suaktyviname energiją kūne, išvalome iš plaučių gleives.

Ketvirta, ryte pasakyti kelias greitakalbes, pavyzdžiui, šešios žąsys su šešiais žąsyčiais, geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė. Jos skirtos mūsų artikuliacijos aparatui sutvarkyti.

Tai darydami kasdien po 1 minutę, rezultatą pajusime labai greitai, jau po kelių savaičių. Atsiras daugiau užtikrintumo balse, pasitikėjimo savimi, o tuomet ir aplinkiniai visai kitaip mūsų klausysis, girdės.

Viešasis kalbėjimas, dar vadinamas oratorija arba oracija, tradiciškai reiškė kalbėjimą gyvai auditorijai. Tačiau šiandien mes esame priversti kalbėti ekranams. Kaip kalbėjimas nuotoliniu būdu, per „Zoom“ ir panašias platformas, pakeitė viešojo kalbėjimo įgūdžius?

Sakoma, kol anksčiau kalbėjome tiktai gyvai, buvome teatro žmonės, o dabar, kai visi kalbame per ekranus, tapome televizijos žvaigždėmis, nes kiekvienas matome save ir kitą lyg per televizorių.

Tačiau pagrindiniai viešojo kalbėjimo dėsniai išlieka tie patys: pasitikėjimas, užtikrintumas, balsas, pasiruošimas. Skirtumas tik toks, kad esame labiau varžomi tiek vaizdo, laiko, tiek ir energijos išteklių požiūriu. Pasiruošimas kalbėti nuotoliniu būdu reikalauja didesnio dėmesio nei kalbėti gyvai, nes per trumpesnį laiką reikia pasakyti esminius dalykus. Dažnai vaizdas būna ribotas, nes matoma tik pusė žmogaus, jo galva ar išvis nieko nematyti, nes neįsijungia kameros – tai apriboja kūno kalbą. Nebėra vizualinio bendravimo, todėl svarbu laikytis aiškios, nuoseklios struktūros, kalbėti suprantamai ir rišliai išdėstyti tai, ką norima pasakyti. Jei žmogus online bando kalbėti nepasiruošęs, tai labai matyti. Iškart norisi paimti telefoną į rankas, veikti ką nors pašalinio. Svarbu pokalbio pradžioje nustatyti tam tikras taisykles, pagal kurias vyks susitikimas. Kai visa tai yra, įdomu klausyti, norisi tikėti, pasitikėti, sekti.

„Bet jeigu žmogus netiki tuo, ką kalba, tada ir jam sunku, ir auditorijai. Visi supranta, kad kažkas nepavyko.“

Na ir dar vienas, jau minėtas, dalykas, svarbus ir gyvam, bet dar svarbesnis nuotoliniam pokalbiui, kai žmogaus matomas minimaliai, yra balsas. Kadangi nebematome kūno kalbos, jos funkciją atlieka balso intonacija.

Kas Jums yra retorikos menas?

Turiu 5 apibrėžimus. Pirmas, menas komunikuoti su auditorija tiek gyvai, tiek ir online. Mes mokomės komunikuoti, nesvarbu, su vienu ar su tūkstančiu žmonių. Tai yra dialogas tarp pranešėjo ir auditorijos. Antras, įtaigaus ir sąmoningo kalbėjimo menas. Vienaip mes šnekame su draugais, namiškiais, kitaip su auditorija. Tai reikalauja sąmoningo pasiruošimo. Trečias, storytelling’as, istorijų pasakojimo menas. Gebėti palaikyti bet kokią temą ir ką nors papasakoti kaip istoriją. Istorijos yra tai, kas mus augina, kas mus tobulina, ugdo. Ketvirta, savęs pažinimo per kalbą menas. Kiek daug žmogus gali apie save sužinoti, kai ruošiasi kalbai. Ką žinai, ko nežinai, ko bijai, ko nebijai. O kiek dar dalykų sužinai, kai kalbi su auditorija. Kur esi stiprus, kur silpnas, kur kažko išsigandai, ką reikia tobulinti. Tai nuostabi terapinė praktika – savęs pažinimas. Pagrindinis, penktasis, apibrėžimas – retorika yra laisvų žmonių menas, laisvė ir drąsa būti savimi. Kai žmogus yra laisvas iš vidaus, tai ir žodžiai liejasi laisvai. Tokio žmogaus norisi klausyti, norisi juo tikėti, pasitikėti, sekti. Šie penki apibrėžimai man ir yra retorikos menas. Džiugu, kad to galima išmokti.

Ar to galima išmokti pačiam, savarankiškai?

Ar galima išmokti plaukti pačiam? Greičiausiai galima. Bandai, bandai, ir kada nors pavyksta. Ar galima pačiam išmokti bėgti maratoną? Galima. Tačiau kitas dalykas – jei aš pasisamdyčiau trenerį, kuris jau žino, kaip bėgti maratoną, ar apsilankyčiau pas plaukimo trenerę, tai išmokčiau to profesionaliau, jai kompetentingai padedant ir kur kas greičiau. Taigi čia yra laisvas žmogaus pasirinkimas: ar mes norime mokytis pigiau, tačiau ilgiau ir per savo klaidas, atradimus ir praradimus, ar greičiau su kompetentingu pagalbininku. Aš pats daug ko mokiausi savarankiškai. Ir dabar suprantu, kad to nebekartočiau. Norėdamas ko nors išmokti ieškočiau apie tai nusimanančio mokytojo, kad išmokčiau greičiau.

George Milton nuotr.

Kokie yra pagrindiniai geros viešosios kalbos požymiai?

Aš labai jaučiu, manau ir kiti pastebi, kai pranešėjas yra pasiruošęs ar nepasiruošęs. Taip pat svarbu, kokia yra tavo esminė žinia, ką ja nori pasakyti, nes auditorijai kyla klausimas: ką gaunu mainais už tai, kad investuoju savo laiką klausydamas šio žmogaus? Trečia, savo kalboje yra svarbu išskirti esminius dalykus ir juos vis akcentuoti auditorijai. Be to, svarbu, kokius sprendimus pateikiame auditorijai. Mes, žmonės, esame egoistiškos būtybės ir klausydami vis pagalvojame, kas man iš to, kad aš jo klausausi. Tačiau jei kalboje yra sprendimų, kurie suteikia tam tikrų galimybių ar padeda buityje, vadinasi, jau gauname naudos. Paskutinis labai svarbus dalykas – ar pačiam pranešėjui įdomu tai, apie ką jis kalba, ar jis pats tuo tiki. Jeigu taip, viskas gerai, greičiausiai patikės ir didelė auditorijos dalis. Bet jeigu žmogus netiki tuo, ką kalba, tai tada ir jam sunku, ir auditorijai. Visi supranta, kad nepavyko. Jeigu šie 5 komponentai yra, tada kalba puiki.

Ar galima tapti charizmatiška asmenybe?

Amžinas diskusijų objektas: charizma įgimta ar įgyta? Įdomiausia tai, kad yra labai nemažai žmonių, kurie sako – įgimta, jeigu neturi, tai ir nevark. Bet taip pat yra daug žmonių, kurie sako: nieko panašaus, tai yra įgūdis, kurį galima lavinti. Iš savo ilgametės patirties, daugybės pavyzdžių, kuriuos aš matau aplink save, ir remdamasis mokslu sakyčiau, kad charizma yra mūsų autentiškumas ir gebėjimas būti tikraisiais savimi. Juk visi turime autentiškumo, bet laikui bėgant, augdami kai kurie jį išlaikome, tačiau didžioji dalis, deja, pamiršta.

„Pradėti galima nuo labai paprastų dalykų: pasakyti komplimentą artimam žmogui, padėkoti, nebijoti išreikšti savo minčių. Jau tai yra pradžia.“

Geroji žinia – to galima išmokti, tai galima prisiminti. Vadinasi, charizma yra įgimta Dievo dovana, kurią turime absoliučiai visi. Vieni tai žino ir tuo naudojasi, kitiems reikia prisiminti, išlavinti, tobulinti. Bet sąlyga viena – jei pats žmogus to nori. Nori – gali. Darbo metodų yra per akis.

Ko kiekvienas iš mūsų galime imtis šiandien, kad jau rytoj būtume bent vienu žingsneliu arčiau retorikos meno?

Svarbiausia – mąstymas, motyvacija ir metodikos. Kaip sakiau, jeigu žmogus pats tuo tiki, jau yra gerai. Na, o jeigu žmogus tikrai nori, turi motyvacijos kažką pradėti, tai yra labai gerai. Trečias dalykas – metodai. Pradėti galima nuo labai paprastų dalykų: pasakyti komplimentą artimam žmogui, padėkoti, nebijoti išreikšti savo minčių. Jau tai yra pradžia. Komplimentų sakymas, dėkojimas pirmiausia yra drąsa kažką atvirai pasakyti kitam žmogui, drąsa reikšti savo mintis.

Kitas žingsnis – papasakoti apie vakar matytą filmą, mėgstamą spektaklį, knygą, laisvalaikio praleidimo būdą ir t. t. Taigi tai ir yra praktika: sakyti komplimentus, pasakoti istorijas, o galbūt ir juokus. Didžiausias charizmos priešas – drovumas. Kai turi ką pasakyti, kuo pasidalinti, bet manai, jog būsi niekam įdomus, niekas ir neklausys. Kiekvienas esame unikalus, kiekvienas žinome begalę dalykų, kuriais galime dalintis. Tačiau viešasis kalbėjimas pirmiausia yra drąsa dalintis. Būtent drąsa. O kai mes dalinamės, mes augame.

Mieloji yra alternatyvus, bendruomenės išlaikomas, nemokamas e-žurnalas; kad toks ir liktų – mums reikia Tavo palaikymo. Nuo šiol – lietuviškoje Contribee platformoje: Support Mieloji at Contribee! Ačiū!