Edita Žalienė, sertifikuota žmogaus dizaino (angl. Human Design) analitikė, prieš septynerius metus nėrė, kaip pati sako, į savo gyvenimo eksperimentą – pasidavė spontaniškam, bet tvirtam vidiniam žinojimui, kad trokšta perprasti žmogaus dizaino sistemą ir kad tai yra jos kelias. Naujos žinios ir patyrimai jai padėjo giliau suvokti savo pačios unikalumą, pajusti didelį palengvėjimą radus atsakymus, kodėl, pavyzdžiui, niekaip nesisekė vystyti savo sugalvotų verslo projektų. Šis pokalbis ir man suteikė didelį palengvėjimą bei įkvėpimą – visada nuostabu klausytis žmogaus, suradusio savo pašaukimą, bet neužliūliuoto iliuzijų, kad dabar viskas eisis tartum sviestu patepta.

Edita, savo interneto svetainėje rašai, kad prieš beveik aštuonerius metus gyvenimas Tave nubloškė prie žmogaus dizaino sistemos: „Be jokio tikslo, be jokių lūkesčių ar plano, netgi be jokios nuovokos, kas tai per sistema. Buvo tik žaibiškas vidinis žinojimas, kad tai MANO KELIAS, kuriam protas nepajėgė pasipriešinti.“ Gal galėtum papasakoti plačiau, kaip tai įvyko, kokiame gyvenimo etape tuo metu buvai?

Man daug kas buvo įdomu. Savo profesinį kelią pradėjau nuo rinkos tyrimų, kur išties gali prisiliesti prie daugybės veiklos sričių. Kai nuėjau į darbo pokalbį rinkos tyrimų kompanijoje, iškart žinojau, kad ten ir dirbsiu. Vėliau ėmiau dirbti reklamos agentūroje, kur, patyrusi perdegimą, išėjau trims mėnesiams atostogų, galiausiai pavirtusių į metus. O tada prasidėjo motinystės etapas. Natūraliai pradėjau ieškoti įdomios kūrybinės veiklos. Ėmiau, kaip ir daugelis, svarstyti, ar savo mėgstamas veiklas, pavyzdžiui, rankdarbius, galėčiau monetizuoti. Juk daug kas savo hobį paverčia verslu, galvojau aš. Prekės ženklo kūrimą, rinkodarą, reklamą išmanau, rinkos tyrimą galiu atlikti pati. Tačiau vos pradėdavau, kažkuriame etape užstrigdavau, nebeturėdavau energijos, motyvacijos, įkvėpimo. Taip baigėsi mano pirmas, antras, trečias projektas…

Tai stipriai kirto per mano savivertę. Galvojau: na, viskas aišku, aš tiesiog nemoku, negaliu. Kiti žmonės ima ir padaro, bet man tikrai kažkas negerai. Prisimenu, tada nuėjau pas veidotyrininkę, kuri patikino, jog šiaip jau visos veiklos, kurių imuosi, man tinka. Visgi pati jaučiausi atsidūrusi aklavietėje ir nutariau tiesiog viską pamiršti, laukti. Kai nustojau apie tai galvoti, protu ieškoti savirealizacijos būdų ir projektuoti veiklas, į mano gyvenimą atskriejo žmogaus dizaino sistema. Pamenu, draugė atsiuntė pagal šią sistemą sudarytą mano žemėlapį ir įrašytą paskaitą. Vos juos atvėrusi akimirksniu pajutau – mano. Taip prasidėjo nauja kelionė.

„Protas yra pernelyg ribotas, ir jei savo gyvenime juo vadovausiesi, ribotas ir liksi, neišsiplėsi.“

Per ją supratau daug dalykų apie save, savo prigimtį, savo gyvenimą. Bet turbūt esminė žinutė buvo ta, jog protas yra pernelyg ribotas ir jei juo vadovausiesi, ribotas ir liksi, neišsiplėsi.

Iki tol jokiais savęs pažinimo įrankiais per daug nesidomėjau. Tiesa, visąlaik traukė psichologija, kurios studijuoti net buvau įstojusi, bet labai greitai supratau – tai nėra mano kelias pažinti žmogų. Džiaugiuosi, kad mano vidinė tiesa buvo tokia stipri, kad net protas nebuvo pajėgus pasipriešinti ir įsileidau žmogaus dizaino sistemą į savo gyvenimą.

Aišku, protas vis pametėdavo abejonių. Atsimenu, kaip žiūriu vaizdo įrašą apie žmogaus dizaino sistemos atsiradimą ir pradedu abejoti, ar išvis verta į tai veltis…

Vis dėlto susidomėjimas šia sistema padėjo suvokti, kad visi mes gyvename iliuzijoje, jog ką nors realiai renkamės. Tuo metu galėjau nebent rinktis, ar seksiu savo tiesa, atsivėrusia visai netikėtai, ar priešinsiuosi jai ir liksiu šešėlyje, proto ir baimių pinklėse. Vienu metu buvau atitolusi nuo konsultacijų, žmogaus dizaino veiklos ir jutau savidestrukciją. Patyriau, kaip išmintingas kūnas mane budina, grąžina į manąjį kelią, savirealizaciją.

Labai įdomu, kokius kūno signalus tuomet jautei?

Ilgą laiką nebandžiau ir negebėjau perprasti savo kūno dinamikos ir jis mane kiekvienais metais sustabdydavo. Kol nepakeičiau darbo, nesuvokiau savo kūno ir jį ignoravau, kiekvieną rugsėjį sirgdavau plaučių uždegimu. Gali patį mylimiausią darbą dirbti, bet jei eikvosi savo jėgas, nesuprasdamas kūno dėsnių, energijos veikimo, savo tikrųjų dovanų, kitų įtakos ir pan., tuomet nieko nebus. Aš išties nesuvokiau savo prigimties, buvau pasidavusi kitų įtakai. Būdama projektorė (vienas iš žmogaus dizaino sistemos tipų – red. past.), spraudžiau save priimti generatoriaus vaidmenį. Dirbdavau iki nakties ir sau, kitiems sakydavau, kad nieko tokio, pailsiu ir vėl galiu dirbti. Plaučių uždegimas man irgi, panašu, atrodė „nieko tokio“ (šypsosi). Domėdamasi žmogaus dizaino sistema atsigręžiau į save, suvokiau savo prigimtį, išmokau gerbti savo kūną, atgauti pusiausvyrą. Pamačiau, kaip veikia mano energija, iš kur jos gaunu ir kaip mane klaidina protas.

Peržengti proto patarimus nėra paprasta. Kaip Tu patartum tai padaryti?

Mes tiek prisivarširuojam įvairiausių idėjų, pavyzdžių, išorės įtakų! Negirdime savo tiesos, dažnai net nežinome, kur ji glūdi, todėl pasiduodame išorės įtakai. Visada norime tapti kuo nors tik todėl, kad vis dar nesuvokėme ir nepajutome tikrojo savęs. Lengvai patikime, kad dabar turime tapti sėkmingais karjeristais, o štai šiuo metu kaip tik gyventi dėl savęs. Kurį laiką tokie primestiniai algoritmai gali veikti, tačiau ilgainiui nebematome to prasmės, tikslo ir mūsų emocijos, kūnas ima kentėti, sirgti, nes tiesiog neberandame savęs.

„Aš meilę sau patiriu tada, kai neišduodu savęs, kai turiu motyvacijos, būnu įkvėpta.“

Mes visi atėjome išgyventi save, realizuoti savo unikalų potencialą. Tai nereiškia, kad gyvenimas bus vien tik lengvas, malonus. Ne, gyvenimas bus realus. Tu susidursi su iššūkiais, turėsi atsakomybių, turėsi peržengti savo galimybių ribas. Esminis klausimas yra, kaip visa tai spręsi. Kai girdi savo vidinę tiesą ir jos neišduodi, eini savo keliu, tu turi kur kas daugiau galios, motyvacijos eiti, spręsti, imti, duoti ir rasti savo formas, kaip tai daryti.

Tikiu, kad visos savęs pažinimo sistemos veda prie to paties tikslo – tu tik turi rasti, kas tinka tau. Mano atveju būtent žmogaus dizaino sistema puikiai įžodino vidinį žinojimą. Visų pirma išgirdau, kad atėjau surasti savo tiesos ir ji yra manyje (mane veda vidinis autoritetas), ir jei kuris nors autoritetas, mokytojas man bando primesti savąją, tai nebūtinai bus mano tiesa.

Tikroji sėkmė, tikrasis džiaugsmas, pasitenkinimas gyvenimu mus lydi ne tuomet, kai sekame savo protą, bet kai sekame savo vidinį vedlį, kuris yra mūsų kūne. Esu sutikusi moterų, kurios sako, kad neseka savo aistra ir nekeičia savo gyvenimo, nes, pavyzdžiui, vyras to nesuprastų. Kyla klausimas, ką apskritai tuomet leidi sau daryti? Esu dėkinga sau, kad nejutau baimės ir man nebuvo svarbu, kokia aš atrodysiu kitiems, pasirinkusi žmogaus dizaino sistemą. Kai pajutau, kad ji mane veža, išorės nuomonė tapo nesvarbi. Suvokiau, jog man daug svarbiau nejausti kančios, neišduoti savęs, neversti savo sielos rėkti. Jeigu nerandame to, kas mums patiktų, kur galime save realizuoti, tai neiname ten, kur mus veda energija, kūnas, vidinis vedlys. Veikiame, nes „reikia“, „apsimoka“, „čia prestižas“, „čia populiaru“, „čia aš išgelbėsiu pasaulį“. Vertinant globaliau, jei neatlieki savo tikrojo vaidmens, jokio pokyčio šioje Visatoje nesukeli. Tu tiesiog egzistuoji ir vergauji. Kaip nuostabu sutikti žmogų, kuris eina savo keliu! Kad ir ką jis veiktų, atrodo, visi juo žavisi, nori pas jį eiti, su juo būti.

Žmogaus dizaino sistema iš pradžių atrodo itin struktūriška, schemiška ir galinti suteikti neįtikėtinai daug informacijos apie žmogaus unikalumą, jo savitą potencialą. Kaip ji veikia?

Žmones labai įkvepia galimybė sužinoti apie įgimtą unikalų potencialą ir dažnai šokiruoja melagingasis aš – proto sukurta iliuzija, kurią mes dažniausiai ir juntame. Visgi dažnai mes susižavime, nuraminame savo protą, randame pasiteisinimų, taip ir nebandome geriau pažinti savo unikalaus potencialo ir patyrimo. Kiekvieno iš mūsų raktas slypi ne giliai, o paviršiuje ir remiasi į realų patyrimą. Žmogaus dizainas atskleidžia, kaip susijungti su savo unikalumu, kaip praktiškai patirti tai, ką atsinešėme ir kaip iš tiesų realizuoti savo unikalų vaidmenį. Visa tai prasideda nuo sprendimų priėmimo. Jei tavo kelionę kontroliuoja protas – tu realizuoji savo melagingąjį aš, o jei eini paskui savo vidinį vedlį – atskleidi savo tikrąjį potencialą. Prigimtis yra duali, todėl gali rinktis, ar tyrinėsi savo potencialą, ar šešėlį – tikrąjį ar melagingąjį aš.

„Tikiu, kad visos savęs pažinimo sistemos veda prie to paties – tu tik turi surasti, kas tinka tau. Mano atveju būtent žmogaus dizaino sistema puikiai įžodino vidinį žinojimą.“

Žmogaus dizainą sudaro septynios sistemos: senosios Rytų išminties tradicijos – I Ching (kinų „Permainų knyga“), Hindu čakrų, astrologijos ir moderniųjų Vakarų mokslų (neutrinų, kvantinės fizikos, genetikos, biochemijos ir neurobiologijos) sintezė. Šiais laikais apstu interpretacijų, pavyzdžiui, kai kas žmogaus dizainą jungia su astrologija ar numerologija. Bet tai jau, kaip sakiau, tik interpretacijos. Žmogaus dizaino sistema labai stipri JAV – net verslai naudoja šį įrankį.

Norint sudaryti konkretaus žmogaus dizaino žemėlapį, reikia tikslios gimimo datos, tikslaus gimimo laiko ir vietos. Kartais nežinant konkrečios gimimo minutės reikšmingo pokyčio žemėlapyje nebūna, o kartais būna lūžio momentų, kai radikaliai pakinta žmogaus prigimtis, pavyzdžiui, manifestorius tampa generatoriumi. Norint gauti tikslesnę informaciją visada reikalingas kuo tikslesnis laikas.

Pati pastebiu, kad domėtis šia sritimi galima be pabaigos. Kiekvienos mano dirbtuvės yra kitokios, aš jas vis perkuriu iš naujo ir stengiuosi savęs neriboti: einu, kur mane veda gyvenimas, stebiu, kas mane įkvepia, kas randasi, ir per tai suvokiu, kaip šioje srityje veikiu. Kai turi noro, motyvaciją, ta veikla ir „važiuoja“. Vertę randame tik ten, kur gyva.

Minėjai, kad žmogaus dizaino sistema taikoma ir versle. Teoriškai tikriausiai galėtum ir darbus, partnerius, gyvenimo būdą ja remdamasis pasirinkti?

Iš tikrųjų viską gyvenime turime pasirinkti pagal savo individualią strategiją ir autoritetą. Priešingu atveju mes vadovausimės protu ir „sėdėsime“ melagingojo aš programoje. Kita vertus, tikrai galėtume pamanipuliuoti gyvenimu. Kadaise buvau atradusi pažinčių portalą, kuriame pagal tavo žemėlapį parenkamas tinkamas partneris. Jei susipažinus su žmogaus dizaino sistema norisi manipuliuoti gyvenimu, aišku viena – nieko nesupratai. Tai tiesiog neveikia. Kompanijos taip sudaro savo komandas, atsižvelgia, kokių žmonių tipų reikia tikslams pasiekti, tarpusavio dinamikai kurti. Kartais tai pasiteisina, bet tikrai ne visam laikui.

Edita, kaip apibūdintum populiarųjį šių dienų siekį – meilę sau. Kas jis reiškia Tau?

Aš meilę sau jaučiu tada, kai neišduodu savęs, kai turiu motyvacijos, būnu įkvėpta. Tai būsena, kurią sunku nusakyti žodžiais. Kartą rašiau, kad meilę ir laisvę jaučiu tada, kai išplečiu savo ribas. Tačiau suprantu, kad ribos visada bus – galiu pereiti iš mažesnio kambarį į didelį, bet vis tiek būsiu kambaryje.

Kartais mes kvestionuojame materiją kaip mūsų dvasingumo ar meilės sau trukdį, ir tai visuomet sukelia mano pasipriešinimą. Be kūno, kuris yra materija, mes esame nepajėgūs patirti meilės sau būsenos. Materija, protas, racionalumas visuomet egzistuos ir visada kels iššūkių. Svarbu, kaip tu su jais susitvarkysi, kaip juos spręsi. Išvažiuosi gyventi į mišką? Vyksi į ilgą retritą? Tikrasis retritas yra čia ir dabar. Visada kviečiu žmones susilieti su savo prigimtimi, pradėti taikyti savo strategiją ir klausyti vidinio autoriteto. Kai pradėsime girdėti savo vidinę tiesą ir ja vadovautis, tuomet ir labiausiai atsigausime, įgysime didžiausios galios. Ir gyvenimas taps meilės sau išraiška.

Ačiū, kad skaitai internetinį žurnalą Mieloji! Palaikydama (-as) jį per Contribee platformą, mainais gausi įvairių verčių – nuo bilieto į renginį, kvietimo prisijungti prie knygų klubo iki knygos dovanų! Šiuo metu siunčiame Beatos Tiškevič knygą „Beveidžiai“. Užsuk: Mieloji @ Contribee