„Manau, moterys šiais laikais yra labiau radusios savo identitetą“, – tokia įžvalga nustebina pašnekovas Vytas Kim, mums kalbantis apie… vyrus. Juos buriančios bendruomenės „Gentys“ atstovas pasakoja, ko ieškodami vyrai čia ateina, su kokiais šiandieniniais iššūkiais susiduria ir kodėl viena stipriausių poros praktikų yra pokalbis.

Vytai, kodėl „Gentys“? Skamba archajiškai, nors savo aprašyme minite, jog siekiate likti neutralūs lyčių klausimu ir nesivadovaujate jokiais, įskaitant tradicinius, vyriškumo apibrėžimais.

 Gentys – iš tiesų archajiškas pavadinimas, bet man jis – nuoroda į nedidelę grupę. Visuomenėje žmogus dažnai gali likti nematomas, anonimiškas, nebūtinai užmegzti ryšį su kitais – tai turi privalumų, bet ir trūkumų, tokių kaip vienišumas. „Gentys“ yra nedidelė grupė, kur žmogus neišvengiamai susijęs su visais kitais grupės nariais. Pažįstame vienas kitą, nelabai galime pasislėpti, vienaip ar kitaip veikiame vienas kitą. Čia gali prasidėti trintys ir konfliktai, taip pat stiprus ryšys ir gimti brolybė. Žmogus nebūtinai tapatinasi su visuomene, o pas mus tai vyksta stipriai – vadinasi, grupe ir jos nariais jis nori rūpintis, kad visi galėtų stiprėti.

Jūsų šūkis – ieškantiems vyrams. Ko ieškodami ateina vyrai?

Apskritai matau, kad pas mus vyrai ateina rūpindamiesi savo evoliucija – kaip vyro ir kaip žmogaus. Dažniausiai jie mini norintys lengviau siekti tikslų, labiau laikytis disciplinos. Be to, daug kam nėra aiški vyriškumo tema ir jie bando išsiaiškinti, ką reiškia vyriškumas jiems asmeniškai. Dažnai vyrai tiesiog ieško draugų, su kuriais būtų galima pasikalbėti ne tik paviršutiniškai, bet ir iš esmės, giliau.

Neišvengiamai paliečiame vyriškumo temą – sakote, kad vyrai ateina ieškodami, ką ši sąvoka reiškia jiems. Ar tai reiškia, kad atsakymo į šį klausimą neturite?

Taip, mes neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra vyras, ir atvirai deklaruojame, kad to nepasakysime. Tačiau kviečiame į erdvę, kurioje galime apie tai diskutuoti, tyrinėti ir rasti. Kita vertus, nesame padėję kryžiaus ant stereotipų – yra dalykų, kuriais vyras skiriasi nuo moters. Dauguma pas mus ateinančių vyrų veržlūs, nori siekti savo tikslų, kokia nors forma išreikšti agresiją ar pyktį. Tai, be abejo, yra bendražmogiški dalykai. Tačiau savo grupėse matome, kad jie dominuoja, ir skiriame laiko jiems patyrinėti. Bendruose susitikimuose, pavyzdžiui, vasaros stovykloje, būna ir daug fizinės veiklos – kovos žaidimų, kuriuos žaisdami per veržlumą ir sveiką agresiją galime išsivaduoti iš tam tikrų dalykų.

Vytas Kim.

Psichoterapeutė Esther Perel vienoje iš savo kalbų yra pasakiusi, kad šiuo metu besitęsianti moterų revoliucija pasibaigs tik tada, kai pasibaigs vyrų revoliucija, t. y. kai pasikeis ir vyrai, ne tik moterys. Ką apie tai manote?

Ši tema apskritai įdomi ir aktuali visiems, nes, man atrodo, jau ne vieną dešimtmetį tiek vyrai, tiek ir moterys jaučiasi pasimetę. Vyrai galbūt net labiau. Bent jau man iš šalies atrodo, kad moterys yra labiau suradusios savo identitetą.

Pastebiu, kad šiandien netgi reikalaujama iš vyrų to, kas anksčiau laikyta nevyriška: švelnumo, empatijos, daryti buities darbus ir pan. Kai vyras pabando taip elgtis, tampa nepatrauklus moteriai. Tada pasimeta abu – ir vyras, ir moteris, nes nesupranta, kodėl, nors daro tai, ko tikisi visuomenė, kažko trūksta. Taip įvyksta ir priešingu atveju – jei tradicinės vyriškos savybės ima viršų ir vyriškumas tampa toksiškas.

„Manau, viena stipriausių poros praktikų yra reguliarus, pavyzdžiui, kassavaitinis, pokalbis apie tai, koks elgesys erzino ar nepatiko, už kokį esame dėkingi, o kada partneriu žavėjomės.“

Todėl mums „Gentyse“ įdomi šių dalykų integracija: svarbu, kad kad būtų ir stuburas – turėti sveikos agresijos ir pakovoti už save, savo šeimą, ir širdis – būti mylinčiam, švelniam, empatiškam, jautriam. Kartais gali atrodyti, kad šiuos dalykus suderinti sunku arba kad jie vienas kitam prieštarauja, bet iš tiesų tik papildo vienas kitą. Plačiąja prasme mūsų misija „Gentyse“ ir yra ieškoti šitos integracijos.

Įdomi Jūsų įžvalga, darkart įtikinanti, kad dialoge apie iš pirmo žvilgsnio poliarizuojančius dalykus randame daugiau panašumų nei skirtumų. Atrodo, kad moterys patiria tą patį, tik kitaip – jaučia spaudimą būti veržlios, ambicingos, finansiškai nepriklausomos ir išlikti rūpestingos, švelnios mamos bei žmonos.

Prisiminiau vieną filmuką, kuriuo iliustruojama, kiek daug moteriai keliama reikalavimų ir kad jie prieštarauja vienas kitam. Nesu įsigilinęs į moterų pasaulį, bet tikiu, kad jame yra daug spaudimo.

Teigiate, kad siekiate integracijos. Ar šiame procese kaip nors gali savo vyrui padėti moteris?

Pirma mintis, ateinanti į galvą – tarpusavio grįžtamasis ryšys. Manau, viena stipriausių poros praktikų yra reguliarus, pavyzdžiui, kassavaitinis, pokalbis apie tai, koks elgesys erzino ar nepatiko, už kokį esame dėkingi, o kada partneriu žavėjomės. Tokiu būdu ir kai kuo pasidžiaugiame, ir atkreipiame dėmesį į tuos dalykus, kurie neveikia.

Viešojoje erdvėje, kalbant apie lygias teises, girdime kur kas daugiau moterų balsų. Galbūt šiuose pokalbiuose trūksta vyrų požiūrio?

Galbūt disbalansas ir yra, tačiau mūsų komanda stengiasi susitikti ir tyrinėti tai, kas mums rūpi, ką norime pakeisti ir kas priklauso nuo mūsų. Tikrai nesinori kurti priešpriešos – geriau išsiaiškinti asmeninius poreikius ir kaip juos patenkinti, o tada jau kontaktuoti.

„Aš pats augu kur kas greičiau, kai turiu grupę, į kurią reguliariai ateinu ir su kuria galiu pasidalinti tuo, kas mano gyvenime vyksta, išgirsti kitų nuomonę.“

Ar „Gentys“ skirtos jaunesnės kartos vyrams, ar turite daug 50–60 metų dalyvių? Gal vyresniajai kartai net labiau reikia to, ką siūlote?

Tiesa, kad pas mus daugiau jaunesnių vyrų, nors ateina vyresnių (turime atvejį, kai dukra padovanojo tėčiui kursą) ir susidaro nuostabios grupės.

Turime pusiau slaptą norą, kad vyresniųjų ateitų daugiau, nes jų minčių gylis ir atvirumas paprastai didesni. Kadangi vyrai ateina su didesniu patirties bagažu, prisiliečiama prie gilesnių ir skaudesnių temų, tačiau kartu jaučiama ir bendrystė, nes daugelis yra išgyvenę panašių dalykų ir dėl to vyksta stiprus gijimas.

Sakoma, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. Galbūt mums visiems reikia to palaikančio kaimo ne tik vaikystėje, bet ir kitais gyvenimo etapais?

Tikrai pritariu. Aš pats augu kur kas greičiau, kai turiu grupę, į kurią reguliariai ateinu ir su kuria galiu pasidalinti tuo, kas mano gyvenime vyksta, išgirsti kitų nuomonę. Tai vertinga daugumai iš mūsų, ir dėl to vyrai ateina į mūsų grupes.

Ačiū, kad skaitai! Mielosios tikslas – kokybiškų, auginančių, pasaulėžiūrą plečiančių tekstų ir bendruomenės, kurioje gera tobulėti kartu, kūrimas. Labai norime atsilyginti kiekvienam autoriui, prisidėjusiam prie Mielosios, dalintis bei kurti toliau. Todėl Tavo indėlis mums labai svarbus. Prisidėk Tau priimtina suma: www.patreon.com/mieloji